Valstybiniame Jaunimo teatre rodomas Adomo Juškos režisuotas spektaklis „Menka detalė“ pagal palestiniečių rašytojos Adanios Shibli knygą nebuvo mano planuose. Perskaičiusi jo anonsą, kad spektaklis pasakoja apie 1949 metais Izraelio karių išprievartautą ir nužudytą palestinietę ir po daug metų šią istoriją narpliojančią moterį, nusprendžiau, kad politinio teatro nenoriu. Smurto, politikos, karo ir karo nusikaltimų temų šiandien tiek apstu žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje, kad dar vieno seanso teatre patirti nenoriu. Ačiū, ne.

Visgi „niekada nesakyk niekada“. Kartais išaušta tokių rytų, kai atsikeliu ir jaučiu, kad šiandien trūks plyš vakare turiu atsidurti teatre. Taip ir nutiko. Repertuare tąryt radau tik vieną nematytą spektaklį. Ir tai buvo režisieriaus Adomo Juškos režisuotas spektaklis „Menka detalė“. Bilietas buvo nebrangus, noras pabūti teatre didelis, tad į darbą išėjau su bilietu vakaro seansui.

Spektaklio anonse buvęs prierašas, kad spektaklis rodomas mažesnėje Jaunimo teatro salėje (ir kad nebus sėdimų vietų!) nežadėjo nieko gero. Turiu prastų patyrimų su šia sale. Paskutiniu metu ką joje mačiau, tebuvo veltui sugaištas laikas ir teatro dievams paaukoti pinigai už bilietus.

Spektaklis trumpas, vienos dalies, truko vos pusantros valandos. Žiūrovai salėje išsibarstę kas kaip: tai pasieniais, ant žemės, tai ant kėdžių. Buvo ir prastovėjusių visą laiką. Vaidinimas vyksta visame salės plote, todėl atsisėdus salės kampe man nepavyko kokybiškai matyti veiksmo. Kai ką mačiau, kai ką tik girdėjau…

Didžiausias spektaklio privalumas – pagrindinio vaidmens atlikėja Viktorija Kuodytė. Ji yra tokia talentinga ir paveiki aktorė, kad ateičiau į monospektaklį, kur ji skaitytų telefonų knygą…

Spektaklis labai dokumentiškai atvaizduoja A.Shibli knygą – skaitomos tikslios ištraukos ir monologai iš knygos. Beje, pasiėmiau po spektaklio knygą iš bibliotekos, bet įveikusi kokį trečdalį, grąžinau atgal. Priežastis ta pati, kurią aprašiau pirmoje šio įrašo pastraipoje.

„Menka detalė“ tikrai patiks Palestinos aktyvistams Lietuvoje. Jaunuoliams ir jaunuolėms, kurie Izraelio ir Palestinos konflikte neretai turi kitą nuomonę, nei jų tėvai ar seneliai. Viename režisieriaus Juškos interviu, kuris buvo publikuotas prieš premjerą, perskaičiau jo mintį, kad esą lietuviai dažnai užjaučia Ukrainoje žuvusius civilius, bet kai bomba nukrenta Palestinoje, reakcijos ir užuojautos nėra. Nesutinku. Seku instagrame kelis (jaunus) žmones, kurie aistringai palaiko Palestiną, bet anei karto nėra išreiškę palaikymo su ruskių orda kariaujančiai Ukrainai.

Režisūriškai, atsiribojant nuo temos, spektaklis kažkuo panašus į kitus režisieriaus Adomo Juškos darbus. Režisierius turi savitą braižą, kuriame įžvelgiu jo mokytojo Eimunto Nekrošiaus kūrybos atspindžių. Tai – simboliai, išraiškingos detalės, nutylėjimai, pauzės.

Beje, Adomas Juška 2025 metais gavo Auksinį scenos kryžių kaip geriausias metų režisierius už spektaklio „Priešinimosi melancholija“ režisūrą (Juozo Miltinio dramos teatras).

***

Režisierius Adomas Juška

Premjera 2025-11-25

Išsamiau apie spektaklį: www.jaunimoteatras.lt