Vienos dalies filosofinė komedija. Tiesą sakant, perskaičius tokį anonsą, mintys skyla pusiau: komedija – gerai. Praleisiu vakarą be įsipareigojimų. Viena dalis – irgi labai gerai. Grįšiu su troleibusu, neprireiks Bolto. Kita vertus – filosofinė komedija. Ar nebus taip, kad nesuprasiu ničnieko? (Nemeluosiu, VMT salėje esu turėjusi kelis tokius vakarus, iš kurių išėjusi jaučiausi lyg kinų kalbos pamokose pabuvusi – nesupratau, nei ką sakė, nei ką norėjo pasakyt).

Spektaklį Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre režisavo Gabrielė Tuminaitė, o premjera įvyko 2017 metais. Pagrindinį Fantazijaus vaidmenį atlieka Martynas Nedzinskas arba Tomas Rinkūnas. Man vakar „iškrito“ Martynas. Tarp kitko, Nacionalinis operos ir baleto teatras visada iš anksto nurodo, kas jų pastatyme tą vakarą bus scenoje. Dramos teatrai netaiko šios praktikos, ir jei vaidmenį pasikeisdami atlieka keli aktoriai, tikrąjį pamatysi jau atėjęs į spektaklį. Yra kur tobulėti teatrams.

Dar toks nesuplanuotas sutapimas vakar nutiko. Prieš spektaklį buvau „Skalvijoje“, nes kamšau išsilavinimo spragas ir noriu pamatyti visus filmus, šių metų „Sidabrinių gervių“ nominantus. Žiūrėjau Vytauto Katkaus „Svečią“, kuriame vieną pagrindinių vaidmenų kuria Arvydas Dapšys. O spektaklyje „Fantazijus“ karalių tėvą irgi vaidina Arvydas Dapšys! Tai, galima sakyt, vakar pusė dienos praleidau su Arvydu Dapšiu. Ir, beje, abu savo vaidmenis jis atliko puikiai. Pagarba.

Keli žodžiai apie Alfred de Musset (1810–1857). Gimė Paryžiuje, jaunystėje įstojo į romantikų būrelį, rašė ne tik dramas, bet ir poemas. Buvo Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos bibliotekininkas, prieš tai pabandęs pasimatuoti mediko profesiją. Visose jo biografijose minimas meilės romanas su rašytoja George Sand. Mirė nuo širdies nepakankamumo ir alkoholizmo. Dramą „Fantazijus“ parašė 1834 metais. Fantazijus – prasiskolinęs, bravūriškas, nuobodžiaujantis plevėsa, kuris kalba tai, ką nori, o ne ką reikia. Kaip dabar madinga sakyti, „nepritapęs visuomenėje“.

Pats spektaklis šiek tiek primena pasaką: Bavarijos karalius rengiasi ištekinti dukrą Elžbietą (aktorė Miglė Polikevičiūtė) už Mantujos princo (aktorius Daumantas Ciunis), kuris turi tuoj, tuoj atvykti į rūmus. Tuo metu princesė gedi mirusio rūmų juokdario, kurį mylėjo. Avykstantis princas nutaria pajuokauti ir susikeičia rūbais su savo bičiuliu Marinoniu (aktorius Tomas Stirna). Tuo pat metu rūmų juokdario drabužiais persirengia ir Fantazijus, nusprendęs paįvairinti savo „nuobodų“ gyvenimą.

Spektaklio trukmė – pusantros valandos be pertraukos. Vakarą praleidau puikiai, jam pasibaigus plojau nuoširdžiai, o ne tik tam, kad „reikia“. Tik labai nervino pora iš dešinės. Pirmą kartą susiduriu su atveju, kai spektaklio metu žiūrovai (tiksliau, žiūrovė, mergina) nuolat komentavo veiksmą savo palydovui. „Ką jis pasakė?“, „Tu matai, jis persirengė..“, „O ji žino, su kuo kalba?..“ ir taip toliau. Laimė, į nesibaigiančių savo damos replikų lietų kaimynas reagavo galvos linktelėjimu arba trumpu „Aha“. Garbės žodis, dar taip buvau nemačiusi. Gal spektaklio programėlėse verta raudonai paboldinti tekstą, kad spektaklio metu nesinaudojama mobiliaisiais ir nekalbama? Retorinis klausimas. Tikiuosi šios poros daugiau nesutikti teatre.

Na, ir pabaigoje – apie didžiausią spektaklio bonusą. Visas pusantros valandos spektaklyje skambėjo grupės „Kabloonak“ gyvai atliekama muzika ir dainos. Buvo visiškas malonumas ausims! Ačiū.

***

Režisierė Gabrielė Tuminaitė

Premjera 2017 m. balandžio 12 d.

Išsamiau apie spektaklį: www.vmt.lt