Kai pirkau bilietą į Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklį „Šok, Edita, šok“ (režisierė Eglė Vertelytė) dar nebuvo įvykę 2026 metų „Auksiniai scenos kryžiai“. Būtent juose aktorė Vaidilė Juozaitytė gavo pagrindinį apdovanojimą už geriausią moters vaidmenį, o Rimantas Kmita buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“ už spektaklio dramaturgiją.

Verta paminėti ir tai, kad tai pirmasis režisierės Eglės Vertelytės darbas teatre. Iki šiol ji buvo žinoma kino režisierė, taip pat filmo „Pietinia kronikas“ scenarijaus autorė.

Rimanto Kmitos knyga „Editas kompleksas“ nėra „Pietinia kronikas“ tęsinys. Tai tarsi kamieno atšaka, kurioje pasakojama vienos iš „Pietinia kronikas“ veikėjų – Editos – istorija.

Npriklausomybės pradžia, Šiauliai. Dirbanti vaizdo kasečių nuomos salone ir savo 18-ojo gimtadienio laukianti Edita turi lakią vaizduotę. Todėl aiškiai žino, kad Raimis ją myli ir jai skirtas. Jie yra ir bus kartu. Aišku, to nežino pats Raimis, bet čia tokia smulkmena.

Neegzistuojančios meilės istorija scenoje vystoma tarsi kine: kadras keičia kadrą, tam padeda ir scenoje įkurdintas didžiulis televizoriaus ekranas. Faktiškai spektaklis yra monospektaklis, teoriškai vaidina du aktoriai. Raimis (aktorius Tautvydas Galkauskas) spektaklyje taip ir neprataria nei žodžio, tačiau puikiai iliustruoja Editos sapnus, vizijas, užpildo joje esančią tuštumą.

Spektaklyje apstu artefaktų iš 90-ųjų laikmečio, tai – filmai, dainos, apranga ir kitos detalės, kurių taip sodriai buvo filme „Pietinia kronikas“ . Ir, aišku, šiaulietiškos tarmės, kuri man, dzūkei, per daug nerėžė ausies.

Valstybinis Šiaulių dramos teatras savo interneto svetainėje šio spektaklio žanrą pristato kaip „dramedija“. Suprask – drama + komedija. Sakyčiau, kad visai taikliai. Išties spektaklyje buvo daug Editos dramų ir švelnaus humoro.

Šiek tiek nustebau, kad Vilniuje gastrolėse spektaklis buvo parodytas tik vieną kartą. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Naujoji salė buvo pilna. Manyčiau, kad tikrai būtų išpirktas ir antras pasirodymas, jei toks būtų suplanuotas.

Beje, kalbant apie tą Naująją salę, tai turėjau nuotykių. Kas skaitote mano įrašus, žinote, kad perku bilietus dažniausiai pirmoje-antroje eilėse. Šįkart gal per vėlai pamačiau spektaklio reklamą, tad buvo bilietų tik aukštai, nusipirkau 14 eilėje. Įeinu į salę, kaip visada, lipu aukštyn, ties dvylikta eile STOP, siena. Teko išeiti iš salės ir ieškoti kito įėjimo. O jis – kitame aukšte! Žodžiu, pasiblaškiau šen bei ten, kol pagaliau atsisėdau.

Spektaklio trukmė – 1 val. 40 min.

Ai, dar krito į akis tai, kad spektaklyje buvo labai daug įvairaus amžiaus žmonių. Gal net svarstyklės labiau į jaunimo pusę šįkart nusvėrė.

Vienas mėgstamiausių mano užsiėmimų yra einant link rūbinės pasiklausyti žmonių įspūdžių (todėl į spektaklius 99 proc. einu viena). Šįkart „medžioklė“ nusisekė pusėtinai, nugirdau nedaug – kokių 70-ies metų senjorė savo draugei mestelėjo, kad „spektaklis buvo apie viską ir apie nieką“. Nesąmonė. Jis buvo net labai „apie tai!”

***

Režisierė Eglė Vertelytė

Premjera  2025 m. birželio 5, 6 d.

Daugiau apie spektaklį:  https://siauliuteatras.lt/22/sok-edita-sok-e12