Kažkaip jaučiuosi apleidusi savo šį ūkelį, ups, blogelį. Žiūriu, kad nuo paskutinio įrašo mėnuo prabėgo, o per tą laiką dviejų pamatytų spektaklių taip ir neaprašiau. Taisausi. Gal ir gerai, įspūdžiai jau gerokai susigulėjo, nes Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro spektaklį „Zygfrydas“ mačiau prieš kelias savaites. Gildo Aleksos spektaklis, pastatytas pagal Igno Šeiniaus romaną, buvo atvežtas į Vilnių ir parodytas „Menų spaustuvėje“. Žmonių salėje buvo kaupina, nežinau, ar susirinkusieji buvo Panevėžio dramos teatro gastrolių išsiilgę, ar Gildos gerbėjai sugužėjo, ar visiems buvo smalsu pamatyti netradicinį Šeiniaus kūrinį. Kuris, būkim, atviri, didelei daliai žmonių apskritai nebuvo girdėtas.  1934 metais parašytas romanas „Siegfried Immerselbe atsijaunina“ reagavo į tuo metu stiprėjančias nacionalistines idėjas. Kadangi kai kur šiomis dienomis išgyvename kažkuo panašų dejavu jausmą, šis kūrinys kaip niekada aktualus.

Prieš eidama į spektaklį, perskaičiau feisbuke jo anonsą. Ir gerai, nes spektaklio esmė sutilpo į štai šį vieną sakinį: „tai satyra apie rasių teorijos vadą, kuris po atsijauninimo operacijos prabunda žydu“. Rasių vadą vaidina Vaidotas Žitkus, atsinaujinusį jį antroje spektaklio dalyje – Matas Dirginčius. Dar vaidino Dalius Skamarakas, Gytis Ivanauskas, Milda Jonaitytė, Milda Naudžiūnaitė ir Arnas Ašmonas. Spektaklio trukmė – 3 valandos (su viena pertrauka). Į pretenzingus kostiumus įsprausti aktoriai scenoje ne tik vaidino, bet ir pasikeisdami filmavo vienas kitą, o tas vaizdas rodomas scenoje. Kažkaip retas šiuolaikinis spektaklis dabar apsieina be panašaus finto, nieko naujo. Jeigu reikėtų išskirti, kas labiausiai patiko, paminėčiau scenografiją, kuri buvo gana minimali ir taikli tokiam mokslinės fantastikos kūriniui. Be to, viso spektaklio metu režisieriui kažkaip pavyko išlaikyti įtampą – pirmoje dalyje didysis vadas, įkūręs pirmąjį žmonių rasių muziejų, išleidžiamas atostogų, nes jaučiasi pervargęs. Tada jis nusprendžia vykti į Šveicarijos kliniką, kur jam bus atlikta jauninimo procedūra. Ši pavyksta, tačiau šalutinis operacijos poveikis, kad vietoj didžiausio pasaulyje rasisto jis tampa kardinaliai kitokiu.

Neįtikėtina, kad Ignas Šeinius parašė du tokius skirtingus kūrinius – šį romaną, pagal kurį pastatytas spektaklis, ir garsųjį „Kuprelį“ (jis teberodomas Nacionaliniame dramos teatre). Manyčiau, kad verta pamatyti abu.

***

Režisierius – Gildas Aleksa

Premjera – 2018 m. gruodžio 15 d.

Spektaklis sukurtas teatro „Teatronas ir Juozo Miltinio dramos teatro

Daugiau info – Juozo Miltinio dramos teatras