• Apie
  • Kontaktai
  • Facebook

VAKAR BUVAU TEATRE

VAKAR BUVAU TEATRE

Tag Archives: Vilniaus senasis teatras

Joël Pommerat. DVIEJŲ KORĖJŲ SUSIJUNGIMAS

03 Trečiadienis Sau 2024

Posted by Donata in Spektakliai, Visi

≈ Parašykite komentarą

Žymos

atsiliepimai, Dviejų Korėjų susijungimas, spektaklis, teatras, trukmė, Vilniaus senasis teatras

Pirmiausia deklaruoju viešus ir privačius interesus – kvietimą į šį spektaklį gavau iš teatro. Šiaip įvairiausių pasiūlymų gaunu nuolat, bet dažniausiai atsisakau. Labai nenoriu būti priklausoma, ieškoti gerų žodžių ten, kur apibūdinimui užtenka vieno žodžio šūdas. Man nebe 19, todėl skeptiškai žiūriu ne tik į influencerių siūlomus „trečios jaunystės kremukus“, bet ir į kultūros paslaugų reklamą. Tos fotosienelės teatruose ir po premjerų nuotraukų gūsis su liaupsėmis žinomų žmonių storiuose rodo tikrai ne spektaklio vertę, o tik tai, kad kažkiek sekėjų turintis žmogus bilietą gavo dovanų. O gal ir dar kai ką prie bilieto. Dėl šių priežasčių anksčiau buvau net prierašą savo tinklaraštyje pasirašiusi: „Už bilietus moku pati, todėl rašau tai, ką noriu, o ne ką reikia“.

Jaučiu sentimentus Vilniaus senojo teatro pastatui. Jo turtingai istorijai, architektūrai. Ir, neslėpsiu, labai patiko sprendimas pakeisti pavadinimą iš Rusų dramos teatro į Vilniaus senąjį teatrą. Kartas nuo karto užsuku į šio teatro interneto svetainę patikrinti, gal repertuare atsirado spektaklių ir kitomis kalbomis, nebūtinai rusų. Lenkų, latvių, ukrainiečių, baltarusių, žydų?..

Spektaklį „Dviejų Korėjų susijungimas“ režisavo Monika Klimaitė. Jame vaidinama rusų kalba, dainuojama (gyvai!) anglų kalba, o iš abiejų pusių žiūrovai patogiai gali matyti titrus lietuvių kalba.

Prancūzų dramaturgas Joël Pommerat (g. 1963) vadinamas vienu ryškiausių teatro reiškinių savo šalyje. Esu mačiusi pagal jo pjesę pastatytą spektaklį „Raudonkepurė“ vaikams Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (jei turite vaikų, nueikite, tikrai verta).

2013 metais parašyta pjesė „Dviejų Korėjų susijungimas“ sudaryta iš 20 tarpusavyje nesusijusių epizodų, kuriuose kalbama apie meilę. Tad visiems normaliems žiūrovams kylantis klausimas „O apie ką spektaklis?“ šiuo atveju turi paprastai aiškų atsakymą – tai yra spektaklis apie meilę. O ten, kur meilė, visada atsiras vietos ir neapykantai, vienatvei, išdavystei, nesusikalbėjimui, kitiems nepūkuotiems jausmams.

Spektaklyje tilpo 15 pjesės epizodų, kuriuos vaidina keturi aktoriai – Jelena Juščenko, Nikolaj Antonov, Jevgenija Karpikova, Telman Ragimov. Spektaklis dėl savo dinamikos ir nuolat besikeičiančių scenų yra, sakyčiau, toks instagramiškas. Lyg Z kartai pritaikytas, kuriems dažnai užtenka skaityti antraštes ir žiūrėti iki 30 sekundžių trunkančius reelsus. Įsijausti į tai, kas vyksta scenoje, neįmanoma, nes kol smegenys suvirškina vieną vaidinamą situaciją, paukšt, ją jau keičia kita.

Labai patiko sprendimas susodinti žiūrovus scenoje pusračiu, o vaidinti viduryje. Sugriautos visos teatrinės sienos, panorėjęs aktorių galėtum paliesti ištiesęs ranką.

Tai, kad šiame spektaklyje apie meilę yra daug skirtingų epizodų – ir privalumas, ir trūkumas. Privalumas tas, kad epizodų scenarijai labai skirtingi, todėl atėjusieji žiūrovai gali susirasti jiems patinkančius. Man irgi iš visų pamatytų atmintin labiausiai įstrigo kokie 3. Matyt, juose labiausiai atpažinau save.

Spektaklis turi N-14 prierašą, yra vienos dalies ir trunka nepilnai dvi valandas.

Kam rekomenduoju? Mylintiems ir tiems, kurie šiuo metu nieko nemyli. Ir dar tiems, kurių šiuo metu nemyli niekas.

Kam nerekomenduoju? Turintiems alergiją rusų kalbai.

***

Režisierė Monika Klimaitė

Premjera: 2023 10 19

Išsamiau apie spektaklį: www.vsteatras.lt

Dalintis:

  • Click to share on Facebook (Opens in new window) Dalintis Facebook

Dėdė Vania Markučių dvare

30 Antradienis Geg 2023

Posted by Donata in Spektakliai, Visi

≈ Parašykite komentarą

Žymos

atsiliepimai, dėdė Vania, spektaklis, teatras, trukmė, Vilniaus senasis teatras

Nevaidinsiu protingos – terminą „imersinis teatras“ pirmą kartą išgirdau prieš kelerius metus, kai režisierius Tadas Montrimas ir Vilniaus senasis teatras pristatė premjerą „Dėdė Vania“, rodomą Vilniaus Markučių dvare. Praėjo kažkiek laiko, lyg per miglą pamenu, kad spektaklis tąkart sulaukė žiniasklaidos dėmesio ir viešai buvo minimas ne kartą. Gavo jis ir Auksinį scenos kryžių. Spektaklis vyksta lauke ir dvaro viduje, yra visiškai susiliejęs su aplinka, dėl to įspūdis stipresnis ir ryškesnis. Kadangi spektakliui reikia ypatingų sąlygų ir gero oro, jis rodomas tikrai nedažnai. Reikia pagaudyti bilietus.

Vos atėjus į spektaklį žiūrovai suskirstomi į keturias grupes. Kiekvienoje buvo maždaug 20 žmonių. Grupelės turi vedlius, kurie žiūrovams išdalija kaukes, liepia jas dėvėti viso spektaklio metu ir pasakoja instrukciją, kaip kas vyks. Kaip ir Čechovo pjesėje, spektaklyje yra keturi veiksmai: vaidinama, pavyzdžiui, kambaryje, tada vedlys paskambina varpeliu ir grupė pereina į kitą vietą, kur vaidinama kita scena. Ir taip toliau. Visos keturios žiūrovų grupės pamato visas scenas, tiesiog kažkas mato tam tikrą sceną pirmą, o kažkam ji bus paskutinė.

Važiuodama į spektaklį autobuse buvau atsivertusi http://www.dramustalcius.lt ir dar kartą akimis permečiau „Dėdę Vanią“, todėl spektaklio metu aktoriams prasižiojus, jau žinojau, kaip baigsis sakinys, dialogas, scena.

Vaidinimas trunka apie pusantros valandos ir baigiasi įspūdinga scena, kurioje profesorius su žmona išvažiuoja iš kaimo atgal į miestą. Tai, kas vyko tą vakarą, man pasirodė labai įtaigu. Markučių peizažai ir paukščių čiulbėjimas suteikia spektakliui, kurio veiksmas vyksta sename dvare kaime, savotišką 4D įspūdį. Kūrėjams nereikėjo rūpintis scenografija – Markučių dvaro atmosfera ją sukūrė savaime. Prie aplinkos derantys aktorių kostiumai, šimtamečiai arbatos servizai, iš kurių gerta arbata – visa tai įspūdį tik stiprino. Spektaklio įvietinimas ir režisieriaus sugebėjimas tiksliai sustyguoti visas scenas, apskaičiuoti dialogus ir monologus, kad visos grupės tarpusavyje keistųsi sklandžiai, verti didžiausių aplodismentų.

Spektaklis vyksta rusų kalba, taigi, jį pamatyti gali ribotas kiekis žmonių. Tai arba vyresnio amžiaus žiūrovai, arba rusakalbiai vilniečiai. Su drauge aptarėme, kad būtų fantastiška sulaukti spektaklio adaptacijos lietuvių kalba. Dabar, kai teatras turi pavadinimą Vilniaus senasis teatras, o ne Rusų dramos, ko gero visai įmanomas noras. Taip viliuosi.

***

Režisierius Tadas Montrimas

Premjera 2019 06 20

Išsamiau apie spektaklį „Dėdė Vania“

Dalintis:

  • Click to share on Facebook (Opens in new window) Dalintis Facebook

https://www.facebook.com/vakarteatre

Blogą talpina WordPress.com.

  • Prenumeruoti Subscribed
    • VAKAR BUVAU TEATRE
    • Already have a WordPress.com account? Log in now.
    • VAKAR BUVAU TEATRE
    • Prenumeruoti Subscribed
    • Užsiregistruoti
    • Prisijungti
    • Pranešti apie pažeidimus
    • Toliau skaityti Skaityklėje
    • Valdyti prenumeratas
    • Suskleisti šį langelį