• Apie
  • Kontaktai
  • Facebook

VAKAR BUVAU TEATRE

VAKAR BUVAU TEATRE

Tag Archives: Viktorija Kuodytė

Barbarai. Pagal J. M. Coetzee romaną „Barbarų belaukiant“

27 Ketvirtadienis Kov 2025

Posted by Donata in Spektakliai, Visi

≈ Parašykite komentarą

Žymos

atsiliepimai, Barbarai, Jaunimo teatras, Masalskis, spektaklis, teatras, trukmė, Valentinas Masalskis, Viktorija Kuodytė

Neplanavau eiti kovo mėnesį į dar vieną spektaklį, nes ir taip kalendorius mirgėjo nuo filmų, spektaklių ir kitų panašių reikalų. Bet kai Vilniaus knygų mugėje stabtelėjau ties Jaunimo teatro stendu, besišnekučiuojant kažkaip įtikėjau, kad man reikia nusipirkti bilietą į kažkurį jų spektaklį. Pažiūrėjau į kalendorių, radau laisvą vakarą ir taip nusipirkau bilietą į vengrų režisieriaus Árpádo Schillingo spektaklį „Barbarai“.

Kodėl spektaklio nebuvau mačiusi anksčiau? Po sunkiasvorių Jaunimo teatre pamatytų „Austerlico“ ir „Erinijų“, panašiu laiku scenoje pasirodžiusių „Barbarų“ nenorėjau. Buvau persisotinusi karo, prievartos, totalitarizmo temų teatre. Bet nuo premjeros praėjo jau geras laiko gabalas, mano priešiškas nusiteikimas slūgo, taip bilietas atsidūrė mano kišenėj.

Likus iki spektaklio pradžios kelioms valandoms pažiūrėjau į spektaklio pirkimus. Neparduotų bilietų salėje buvo labai daug. Iš pirmo žvilgsnio net daugiau, nei parduotų. Todėl nuėjusi į spektaklį atsisėdau ne savo vietoje arti scenos, o tolėliau, ten, kur mačiau, kad bilietai nebuvo parduoti. Beje, dar perkant bilietą buvau perspėta nesisėsti pirmoje ar antroje eilėje, nes ten „taškosi vandeniu ir žemėm“. Labai teisingas patarimas, ačiū.

Nobelio literatūros premijos laureato J. M. Coetzee romanas „Barbarų belaukiant“ parašytas 1980-aisiais, daug vėliau išverstas ir išleistas Lietuvoje. Istorijos centre – imperijos pasienio mieste gyvenantis Teisėjas (aktorius Valentinas Masalskis), kuris pagaili vienos „barbarės“ (taip praminti taikūs stepių klajokliai, vaidino Viktorija Kuodytė) ir nusprendžia ją parvesti namo. Už tai jis sulaukia Imperijos kariuomenės keršto ir iš gerbiamo miesto tarnautojo tampa gailestį keliančiu valkata, kuris už savo gyvybę ir duonos kąsnį bučiuoja kojas savo skriaudikams.

Barbarę vaidinanti Viktorija Kuodytė spektaklyje nekalba, tačiau jos vaidmuo toks iškalbingas, kad įsitikinau n-tąjį kartą: kartais tyla pasako daugiau, nei žodžiai. Abiejų aktorių meistrystė scenoje buvo tokia didi, kad gniaužė kvapą. (Žinau, kad rašyti skambius žodžius nemadinga, bet nežinau, kaip kitaip apibūdinti tą stebuklą, kurį scenoje sukūrė aktoriai).

Spektaklyje skamba gyvo garso muzika ir dainos. Jaunimo teatro aktoriai patys ir būgnais muša, ir elektrinėm gitarom groja, ir dainuoja.

Masinėse scenose vaidina beveik visa teatro trupė. Nors spektaklio trukmė buvo nurodyta 3 val. 30 minučių, jis truko 3 valandas ir 10 minučių. Pertrauka buvo viena.

Spektaklyje labai daug blogio, prievartos, bejėgiškumo jausmo. Žinant, kad panašūs dalykai REALIAI kažkur VYKSTA DABAR, išsėdėti spektaklyje vietomis buvo labai sunku. Bet jei norite pamatyti gerą teatrą, šį spektaklį rekomenduoju 100 proc.

**

Premjera: 2023-02-25

Išsamiau: www.jaunimoteatras.lt

Dalintis:

  • Click to share on Facebook (Opens in new window) Dalintis Facebook

A. Vološina ŽMOGUS IŠ ŽUVIES

18 Šeštadienis Sau 2020

Posted by Donata in Spektakliai, Visi

≈ Parašykite komentarą

Žymos

atsiliepimai, Jaunimo teatras, Matas Dirginčius, Simonas Storpirštis, spektaklis, trukmė, Viktorija Kuodytė

Jaunos rusų dramaturgės Asios Vološinos pjesę „Žmogus iš žuvies“ Valstybiniame Jaunimo teatre režisavo jauna režisierė Eglė Švedkauskaitė. Spektaklis rodomas mažesniojoje teatro salėje „99“ ir be pertraukos trunka šiek tiek daugiau kaip pusantros valandos. Puslankiu sėdintys žiūrovai ir šeši vienoje linijoje išsirikiavę aktoriai nėra pats patogiausias sumanymas. Nes į salę įėjusi viena paskutiniųjų gavau vietą atsisėsti tik šone, maždaug pusmetris nuo aktorių. Taip gerą spektaklio gabalą mačiau tik visų aktorių profilius, o kai jie pradėjo judėti po sceną, teko gerokai pamankštinti kaklo raumenis, kad galėčiau matyti, kas ten vyksta. Nesuprantu, kodėl negalima buvo susodinti visų tradiciškai priešais aktorius. Aišku, norisi tų nekasdienių formų, bet kartais spektaklio kūrėjams siūlyčiau atsisėsti į žiūrovų vietas, kad jie pamatytų, ką mato anieji.

Spektaklio anonsuose buvo rašoma, kad tai spektaklis apie Rusiją. Šalį, kurioje „net neverta eiti į mitingus ar protestus, nes tai nieko nepakeis“. Nusiteikusi politinei tematikai, spektaklyje pamačiau buitiaką, kuris, beje, gerai pagalvojus, kartais paveikesnis už bet kurį filosofijos vadovėlį. Pjesėje visi veikiantys asmenys gyvena viename bute. Čia kambarį nuomojasi studentas iš Paryžiaus (aktorius Matas Dirginčius), žurnalistu dirbantis išsiskyręs rašytojas (aktorius Simonas Storpirštis) su drauge (aktorė Ieva Kaniušaitė), pradinukę dukrą Umą, vadinančią save Odre, auginanti humanitarė, šiuo metu dirbanti nekilnojamojo turto versle (aktorė Viktorija Kuodytė) ir į svečius atvažiuoja buvusi butiokė, pagaliau pasiryžusi viešai išpažinti meilę mylėtam ir mylimam rašytojui. Grišai (aktorė Asta Zacharovaitė). Iki spektaklio pabaigos likus keliolikai minučių atsiranda dar vienas personažas – Alekso Kazanavičiaus vaidinamas girtuoklėlis.

Spektaklį mačiau praėjus vos kelioms dienoms po to, kai buvo paskelbta, jog patį prestižiškiausią valstybės apdovanojimą – Kultūros ir meno premiją– šiemet laimėjo aktorė Viktorija Kuodytė. Esu aktorės fanų klube ir žiūrėdama šį spektaklį dar kartą įsitikinau neeiliniu meistriškumu. Jos monologas (nakties skambutis užsienyje dirbančiam vyrui) buvo kažkas toookio! Viktorijos Kuodytės suvaidintos Svetos Salmanovos tapatybės krizė šiame spektaklyje bene akivaizdžiausia iš visų. Filologė, kuri dirba nekilnojamojo turto firmoje. Mylinti moteris, kuri gyvena toli nuo vyro. Pinigus atskiram būstui taupanti ir su kitais gyvenimo paklydėliais besispaudžianti Sveta net mama nesijaučia esanti 100 procentų. Ji sukelia skandalą kino teatre, kad negali dukros nusivesti į filmą, kurio amžiaus cenzas yra didesnis, negu Odrei metų. Ar tikrai valstybė geriau už ją, mamą, žino, koks filmas kada tinka jos vaikui?

Spektaklio kulminacija – žinia, kad dukterį jai nesant iš namų išsivežė vaikų teisių tarnyba. Netikėtas spektaklio posūkis, nors kita vertus, juk vos prieš kelias dienas Odrė naktį sapnavo žmogų iš žuvies, kuris ateina ir paima ją.

Beje, jeigu šio spektaklio anonsą skaitysite Jaunimo teatro puslapyje, rasite prierašą raudonu šriftu „Dėmesio! Spektaklio metu rūkoma*, vartojama necenzūrinė leksika“ ir paaiškinimą, ką reiškia žvaigždutė: *naudojant žoliniu pagrindu pagamintas teatrines cigaretes be tabako ir nikotino.

***

Režisierė: Eglė Švedkauskaitė

Daugiau apie spektaklį:  www.jaunimoteatras.lt

Premjera: 2020.01.07

Dalintis:

  • Click to share on Facebook (Opens in new window) Dalintis Facebook

https://www.facebook.com/vakarteatre

Blogą talpina WordPress.com.

  • Prenumeruoti Subscribed
    • VAKAR BUVAU TEATRE
    • Already have a WordPress.com account? Log in now.
    • VAKAR BUVAU TEATRE
    • Prenumeruoti Subscribed
    • Užsiregistruoti
    • Prisijungti
    • Pranešti apie pažeidimus
    • Toliau skaityti Skaityklėje
    • Valdyti prenumeratas
    • Suskleisti šį langelį