Spektaklio scenarijaus autorė, režisierė ir vienintelė aktorė – Birutė Mar, įkūrusi „Solo  teatrą“ ir savo monospektaklius rodanti įvairiausiose Vilniaus erdvėse. Spektaklį pagal japonų kilmės amerikietės rašytojos J.Otsuka romanas „Buda palėpėje“ (prieš kelerius metus išleistas ir lietuvių kalba) žiūrėjau jaukioje Kotrynos bažnyčioje, kuri šiandien turi tik pavadinimą „bažnyčia“, o iš tiesų nėra šventinta ir atlieka koncertų ir vaidinimų erdvės funkciją. Valandos trukmės spektaklis buvo rodomas Japonijos kultūros festivalio “NowJapan” programoje.

„Buda palėpėje“ sukurtas pagal tikras XX amžiaus pradžioje į Tokiją vykusių japonų emigrantų gyvenimo istorijas. Kaip rašoma spektaklio lankstinuke, kurį gavau įeidama į salę, po pirmojo pasaulinio karo japonai vyrai plaukė į San Franciską ieškotis darbo – vėliau vieni jų užsidirbę grįžo į Japoniją, kiti pasiliko Amerikoje ir ėmė kurti šeimas. Į Japoniją siųsdavo nuotrauką (nebūtinai tikrą) ir laukdavo nuotakos, išsirinkusios savo būsimąjį iš fotografijos. Autorė seka „fotografijų nuotakų“ pėdomis – keliauja su jomis alinančioje kelionėje laivu į Ameriką, stebi pirmąjį susitikimą su būsimu vyru, svajonių apie stebuklingą gyvenimą Amerikoje žlugimą. Kasdienybės ritualai trunka iki lemtingo Perl Harboro ryto, po kurio japonai Amerikoje masiškai buvo iškeldinami iš savo namų, išvežami ir pradanginami – tiesiog išnyko tarsi rūkas, lyg jų nebūtų buvę.

Kiek esu mačiusi Birutės Mar spektaklių, tiek kartų stebėjausi, kokia solo meistrė yra ši aktorė. Jai iš tiesų nėra lygių šiandien. Aktorės vaidinami personažai visada būna preziciškai išjausti, nepervaidinti, taiklūs, nuoširdūs. Scenoje ji būna vienui viena, tačiau ją taip užpildo, kad spektakliai niekada neprailgsta, atvirkščiai, pasibaigia per anksti. Ko, tiesą sakant, nepasakyčiau apie kitus monospektaklius. Kitų aktorių vaidinamuose esu ir snūstelėjusi, ir apskritai pasigailėjusi, kad atėjau.

Šįkart aktorė scenoje buvo ne visai viena. Jai talkino muzikantas Egidijus Ališauskas, spektaklį papildęs gyva muzika ir gongais. Muziką kūrė ir parinko Antanas Kučinskas, o japoniškuoju įvaizdžiu rūpinosi Indrė Pačėsaitė.

Nebuvau skaičiusi knygos, apskritai, spektaklio tematika man iki šio vakaro buvo nežinoma, tačiau išėjus po spektaklio kilo noras pasidomėti apie tai plačiau. Na, o Solo teatro puslapį (http://www.birutemar.lt/) įsidėjau į sekamų puslapių sąrašą. Radusi laisvą vakarą, mielai apsilankyčiau ir kituose kūrėjos spektakliuose.

***