• Apie
  • Kontaktai
  • Facebook

VAKAR BUVAU TEATRE

VAKAR BUVAU TEATRE

Tag Archives: Šiaulių dramos teatras

Virginija Rimkaitė. PATINA

29 Sekmadienis Rgs 2024

Posted by Donata in Spektakliai, Visi

≈ Parašykite komentarą

Žymos

atsiliepimai, Patina, spektaklis, teatras, trukmė, Šiaulių dramos teatras

„Sirenų“ festivalio dėka Vilniuje pamačiau Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklį „Patina“, režisierė Eglė Švedkauskaitė. Ačiū už tai, nes spektaklis paliko gerą įspūdį, buvo per trumpas ir baigėsi per greitai, mielai pažiūrėčiau ir antrą seriją, jeigu tokia būtų parašyta ir pastatyta teatre.

Žinot tą medinių kaladėlių žaidimą „Jenga“? Jame būna pastatytas bokštas iš daug mažyčių kaladėlių, kurias po vieną paeiliui traukia žaidžiantieji. Ištrauksi vieną – bokštas gali sugriūti, bet gali ir nesugriūti, tada teks traukti dar vieną, tikintis, kad nesugrius ir šį kartą. Būtent toks kaladėlių traukimo ir griūties laukimo jausmas mane buvo apėmęs pusantros valandos, kol tęsėsi spektaklis. Atrodo, dar vienas dialogas ir kad dės griaustinis (viso veiksmo metu lijo) taip, kad suduš visas scenoje esančios šeimos kiautas. Dar minutė ir pjesės herojai atsibus iš kažkokio košmariško sapno, pradės gyventi įprastai, mąstyti normaliai.

Absurdo drama yra taikliausias spektaklio apibūdinimas. Nes kaip pavadinti tai, kad šeimos motina (aktorė Nomeda Bėčiūtė) su savo suaugusiais vaikais elgiasi taip, kaip su keturmečiais. Antrąjį sūnų ji gimdė tik tam, kad jis taptų širdies donoru sunkiai sergančiam pirmagimiui. Dabar pastarajam 36 metai, o jis nė nesiruošia mirti. Negana to, paskutinio sveikatos patikrinimo metu motinai jaunas gydytojas pašnibždėjo, kad jos nuo gimimo sunkiu ligoniu laikomas Henrikas (aktorius Josif Baliukevič) yra sveikas. Jaunesnysis Albertas (Tautvydas Galkauskas), iki tol nuolankiai laukęs, kada galės savo širdį padovanoti broliui, staiga apsigalvoja ir sako norįs pats gyventi. Vyresnįjį Henriką palieka žmona, bet motina tą pačią dieną suorganizuoja jam antrą žmoną, našlaitę Magdaleną iš kaimynystės. Tiesa, Magdalenos vardas motinai nepatinka, tad nuo šiol ji vadinsis Viktorija. Magdalena-Viktorija (aktorė Inga Jarkova-Bučienė) sutinka tapti žmona ir mama Henriko kūdikiui. Vos spėjus suvirškinti, kas čia vyksta, skambutis į duris – apsigalvojusi (arba todėl, kad suvalgė visą pasiimtą maistą ir dabar yra alkana) grįžta pirmoji žmona (aktorė Aistė Šeštokaitė). Žodžiu, scenoje tiek reikalų, kad mama mia, tik laikykis…

Be jokių emocijų, tarsi mechaniškai, sakomi spektaklio dialogai itin dera prie sterilios Onos Juciūtės sukurtos scenografijos. Kambarys baltas, baltas, be jokio ryškaus akcento ar detalės. Lyg operacinė, tik joje operuojami ne kūnai, o preparuojami žmonių gyvenimai ir likimai.

Pati esu ir mama, ir dukra, ir marti, ir kaimynė, gal todėl spektaklyje suradau dalelę savęs. Ir visuomenės, kurioje gyvenu, atspindžių. Lauke prie lango pliaupiant lietui guli kraujuotas Albertas, o kambary motina su vyresniuoju sūnumi geria arbatą. Į Magdalenos/Viktorijos klausimą, ar nenueis pažiūrėti, kas nutiko Albertui, motina atsako paprastai: „Ne. Dabar mes geriam arbatą“. (Užvakar žiniasklaidoje buvo kilęs triukšmas dėl iš „Akropolio“ pavogto vaiko. Verkiantį berniuką pagrobėja Vilniuje vežė trimis autobusais, niekas tam nesutrukdė. Ko gero, visi tuo metu gėrė arbatą).

Spektaklio trukmė yra pusantros valandos be pertraukos. Motiną vaidinusi aktorė Nomeda Bėčiūtė 2023 metais buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ kategorijoje „Moters vaidmuo“.

Labai laukiu kitų Lietuvos teatrų spektaklių Vilniuje. Pažadu, sėdėsiu pirmoje eilėje.

***

Režisierė Eglė Švedkauskaitė

Premjera: 2023 10 06

Išsamiau apie spektaklį: www.vsdt.lt

Dalintis:

  • Click to share on Facebook (Opens in new window) Dalintis Facebook

A. Špilevoj. BAGADELNIA

18 Pirmadienis Vas 2019

Posted by Donata in Spektakliai, Visi

≈ Parašykite komentarą

Žymos

atsiliepimai, Bagadelnia, trukmė, Šiaulių dramos teatras, Špilevoj

Labai apgailestauju, kad teatrai Lietuvoje per retai važiuoja vieni pas kitus į svečius, t.y., į gastroles. Pasakykit, kada paskutinį kartą Vilniuje matėte kokį nors Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklį? O Kauno valstybinio muzikinio teatro spektaklį? Ėėėėė, seniai, oi, seniai tai buvo… Tad kai tik užmačiau, kad į Nacionalinį dramos teatrą Vilniuje atrieda du Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektakliai, iš karto nusipirkau bilietą į vieną jų. Juolab, kad atvežamo spektaklio „Bagadelnia“ autorius ir režisierius – Aleksandr Špilevoj, kurio man labai patikusį spektaklį „Neišmoktos pamokos“ apdainavau ČIA. Minėtame spektaklyje vaidino keturi neseniai mokyklą baigę jaunuoliai, kurie prisimena mokyklos laikus, na, o „Bagadelnioje“ (čia turima omenyje senelių namai) susitinka 6 garbaus amžiaus žmonės.  Spektaklis, kuriame visi vaidinantys aktoriai vyresni kaip 60 metų, yra didžiulė retenybė, todėl vien dėl to verta ateiti į „Bagadelnią“.

Senelių namuose paskutines savo gyvenimo dienas leidžiantys spektaklio herojai  – labai skirtingos asmenybės, jų prisiminimai ir tarpusavio santykiai sudaro  spektaklio pagrindą. Pacituosiu spektaklio lankstinuke esantį anonsą: „Spektaklis-žaidimas „Bagadelnia“ – tai aštuonios skirtingos, bet tarpusavyje labai susijusios istorijos iš vienų senelių globos namų. Aktoriai pasiūlys žiūrovams patiems išsirinkti, kokias istorijas jie norės pamatyti. „Bagadelnia“ pasakoja apie žmones, nugyvenusius skirtingus gyvenimus, turėjusius skirtingas patirtis ir likimus, bet galiausiai atsidūrusius viename bendrame taške. Tai, kad vaidinamos pjesės herojai yra senelių globos namų gyventojai, visai nereiškia, kad žiūrovai spektaklio metu bus skandinami liūdesyje ir užuojautoje. Anaiptol. Spektaklio aktoriai atskleis jums smagius, beveik pasakiškus žilų herojų, senųjų romantikų, buvusių sovietinių laikų hipių nuotykius, patyrimus ir atradimus“.

bnv

Spektaklyje Jimmą Morrisoną vaidinantis A. Špilevoj yra jungiamoji grandis: jis iš pradžių pristato spektaklio idėją, kuri kilo jam lankantis senelių namuose, būtent jis spektaklio metu ir kviečia žmones balsuoti, kokią istoriją iš siūlomų dviejų jie dabar nori girdėti. (Tarp kitko, būtų įdomu į spektaklį nueiti ir antrą kartą, nes smalsu, kaip pasikeičia spektaklio bendras vaizdas, jei pasakojamos istorijos yra sukeičiamos vietomis).

Pritariu anonsui, kad spektaklis nėra liūdnas, nors jame aptariamos temos – mirties, Dievo, meilės ir kt. – labai rimtos. Jis toks graudžiai linksmas arba linksmai graudus.  Beje, spektaklio trukmė – 2 valandos be pertraukos. „Bagadelnia“ man sukėlė šiltų jausmų, nors erzino tai, kad spektaklyje sutalpintos visos įmanomos popsinės temos – ir homoseksualumas, ir pirmas žolės parūkymas, ir senelių namuose užgimstanti meilė, ir diskusija apie palaikų kremavimą vietoj laidojimo, ir insultas, po kurio vienas herojus tegali ištarti tris žodžius, du iš jų – keiksmažodžiai, ir musmirių nuoviras akims gydyti, ir pabėgimas į Šveicariją, kurioje įteisinta galimybė numirti oriai – eutanazija. Man sunku įsivaizduoti, kad šiuolaikiniai seneliai globos namuose užsiima būtent tuo, apie ką kalbama spektaklyje. Manyčiau, kad jie labiau aptaria parduotuvių akcijas, kur pigiau nusipirkti saldainių, už kokį prezidentą geriausia balsuoti artėjančiuose rinkimuose… Tas pats su muzika – ar, pvz., Nemenčinės senelių namuose gyvenantys senučiukai tikrai klausosi J. Morrisono? Ne Lemano, Noreikos ar Povilaičio? Bet gal aš klystu. Gal stovint ant slenksčio, skiriančio šį pasaulį nuo ano,  visi buitiniai dalykai tampa nebesvarbūs ir laiške Kalėdų seneliui norėsis prašyti būtent 1 gramo marihuanos?..

Vienas malonumas buvo stebėti patyrusius Šiaulių dramos teatro aktorius scenoje: Vincą vaidino Sigitas Jakubauskas, Rapolą – Juozas Bindokas,  Valerijų – Antanas Venckus, Emą – Nijolė Mirončikaitė, Agotą – Vilija Paleckaitė. Vilniečiai žiūrovai nuoširdžiai jiems dėkojo po spektaklio, negailėjo plojimų ir gėlių. Tarp kitko, Nacionalinio dramos teatro Mažoji salė seniai jau buvo mačiusi tiek daug žiūrovų. Vietos nebuvo ne tik žiūrovų salėje, bet ir ant laiptelių, kurie buvo nutūpti žmonių.

Tai spektaklis apie senatvę, kuris skirtas labiau jauniems žmonėms – taip vienu sakiniu įvardinčiau savo emociją apie „Bagadelnią“. Kadangi aš save priskiriu prie viduriuko – esu nei labai jauna, nei sena, mano įspūdžiai apie spektaklį irgi tokie – „per viduriuką“.

***

Pjesės autorius ir režisierius– Aleksandr Špilevoj

Premjera – 2018 m. lapkričio 10,11 d.

Daugiau informacijos apie spektaklį: www.vsdt.lt

Dalintis:

  • Click to share on Facebook (Opens in new window) Dalintis Facebook

https://www.facebook.com/vakarteatre

Blogą talpina WordPress.com.

  • Prenumeruoti Subscribed
    • VAKAR BUVAU TEATRE
    • Already have a WordPress.com account? Log in now.
    • VAKAR BUVAU TEATRE
    • Prenumeruoti Subscribed
    • Užsiregistruoti
    • Prisijungti
    • Pranešti apie pažeidimus
    • Toliau skaityti Skaityklėje
    • Valdyti prenumeratas
    • Suskleisti šį langelį
 

Loading Comments...