BeReal. Tokiu pavadinimu žaibiškai populiarėjanti prancūzų 2020 metais sukurta programėlė sako žmonėms – būk toks, koks esi. Neredaguok nuotraukų, nenaudok filtrų, nemontuok vaizdo įrašų. Pamiršk tobulus instagramo vaizdus, grojančius reelsus… Pasirodyk, koks tu esi iš tiesų. Aš šiame įraše nusprendžiau būti būtent tokia. Neguglinau recenzijų apie spektaklį, neskaičiau Paulinos Pukelytės kūrinio, pagal kurį sukurtas spektaklis. Tiesiog nusipirkau bilietą su nuolaida per vasarą vykusią akciją ir sulaukusi numatytos rugsėjo dienos įsitaisiau Vilniaus Valstybinio Mažojo teatro salės pirmoje eilėje. Kad akinių nereiktų.

Sakau atvirai – spektaklio minties nepagavau, plonybių nesupratau, jis manęs nei graudino, nei juokino, nei privertė apie kažką susimąstyti. Aktoriai dirbo puikiai, įsimintini grimo ir kostiumų dailininkų darbai. Tiek.

Trumpai tariant tai pusiau spektaklis, pusiau kinas. Iš pradžių valandą žiūrime filmuotą įrašą scenoje nuleistame ekrane (patikėkit, sėdėti pirmoje eilėje užvertus galvą į ekraną buvo ne kažką), o paskui tas pats, kas buvo rodyta filme, vaidinama scenoje. Tik rūbais aktoriai kitais vilki.

Visgi du pliusus spektakliui duodu. Pirmas, riebus pliusas, už galimybę scenoje pamatyti aktorę Eglę Mikulionytę. Antras pliusas, kad spektaklis yra be pertraukos ir trunka 2 valandas.

Pabaigai iš teatro interneto svetainės http://www.vmt.lt įdėsiu šio spektaklio režisierės Gabrielės Tuminaitės citatą: „Ši feministinė absurdo pjesė, kaip ir būdinga autorei, yra netradicinė, itin specifinė savo forma, pilna įvairių kultūrinių nuorodų, tad dirbant su šia medžiaga reikia gerokai pasukti galvą“.

Tikiu, kad režisierei galvą pasukti teko. Klausimas tik – ar ateinantys žiūrovai norės/galės tas galvas sukti? Aš iš tų, kur nesukau, ir likau praleidusi vakarą pustuščiai. Gerai, kad bilietas ne karvę kainavo.

***

Režisierė Gabrielė Tuminaitė

Premjera 2022.09.08

Išsamiau apie spektaklį www.vmt.lt