Man ne kartą yra buvę, kad grįžusi po puotos su N įdomiausių patiekalų atsisėdu ankštoje buto virtuvėje, pasiimu medinę pjaustymo lentelę, pasiraikau juodos duonos su lašiniais ir suprantu – va čia tai džiaugsmas gomuriui! Skanu, aišku, paprasta, pasiilgta. Aišku, kartais norisi kokio fitimititirlipirli patiekalo paragauti, bet natūralių produktų neatstos niekas.

Kodėl tai rašau? Nežinau, arba šią minutę esu alkana, arba panašų pojūtį man sukėlė vakar Nacionaliniame dramos teatre pamatytas Ingmar Bergman „Scenos iš vedybinio gyvenimo“, kurį režisavo Vytautas Rumšas. Prieš kokius gal penkerius metus buvau kitame V. Rumšo režisuotame spektaklyje pagal I. Bergman kūrinį „Intymūs pokalbiai“ (aprašiau ČIA). Daug laiko praėjo, bet spektaklio atmosferą, siužetą, aktorių veidus prisimenu iki šiol. Vakar matytasis spektaklis kažkuo labai panašus į anąjį. Ir nekeista – kūrybinė grupė beveik ta pati.

Spektaklio pavadinimas puikiai išduoda, apie ką jis yra. Santuoka, meilė, išdavystė, skyrybos, smurtas, vaikai. Spektaklio pagrindiniai veikėjai – skyrybų advokatė Marianė (aktorė Adrija Čepaitė) ir profesorius Johanas (aktorius Povilas Budrys). Penkiolika metų santuokoje gyvenanti pora atrodo ideali – jie nesipyksta ir kas jau kas, bet skyrybos jiems negresia. O gal kaip tik dėl to ir gresia?

Ingmar Bergman šį kūrinį parašė 1973 savo šešių serijų televizijos filmui „Scenos iš vedybinio gyvenimo“. Serialas sulaukė didžiulio pasisekimo ir sakoma, kad po jo Švedijoje padidėjo skyrybų skaičius. 2021 metais serialą pagal I. Bergman kūrinį sukūrė ir amerikiečiai. Prisipažįstu, kad nemačiau nei to, nei ano.

Spektaklis su viena pertrauka trunka 3 valandas. Scenoje mačiau seną gerą teatrą, kuris paremtas dialogais bei dramine veiksmo linija. Žiūrovams, kurie teatre yra matę tik „Išvarymą“, „Respubliką“ ar „Lokį“, toks teatras gali sukelti pasenusio ir nuobodaus teatro jausmą. Žiūrovams, kuriems iki gyvo kaulo scenoje įkyrėjo keiksmažodžiai, klubinė muzika ir lateksiniai aptempti drabužiai sakys, kad „štai, pagaliau normalus tikras teatras“. Kaip aš pati? Esu per viduriuką. Manau, kad teatras yra visoks ir visokio jo reikia.

Dedu „like“ ir už tai, kad vakar pamačiau vaidinančius teatro senbuvius, kuriuos tikrai ne taip dažnai pamatysi scenoje – Adrija Čepaitė, Povilas Budrys, Salvijus Trepulis, Jurga Kalvaitytė, Dalia Storyk ir kt. Balsas už kadro, pristatinėjęs skirtingas spektaklio scenas ir kontekstą, buvo Juozas Budraitis.

Visgi teatras yra visuomenės atspindys, todėl jaunystės kultą regiu ir jame. Spektaklis su vyresniais aktoriais – jau proga pasidžiaugti. Tą ir darau.

***

Režisierius Vytautas Rumšas

Premjera 2019 m. kovo 14 d.

N-14

Daugiau apie spektaklį – http://www.teatras.lt