Apie šį spektaklį žinojau nuo tada, kai jis pasirodė Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Nežinau, gal gerai išpiarintas buvo, gal pati istorija pasirodė „užkabinanti“, gal pavadinimas, sukeliantis asociacijų su mūsų pokario laikais, įsirėžė į atmintį.

Kaune gyvenančios bičiulės, kuri ėjo į spektaklio premjerą, paklausiau: „Na, kaip?“. „Trukmė – keturios valandos. Jeigu atsisakytų bereikalingų scenų ir sutrauktų iki 2 valandų, būtų puiku“, – tada atsakė ji. Dabar, kai spektaklį atvežė į Vilnių, ir aš jį pamačiau, savo draugei visiškai pritariu. Ne todėl, kad nemėgčiau ilgų spektaklių. Anaiptol, esu buvusi n spektaklių, kurių 4 valandos prabėgo žaibiškai. Tačiau „Miškinyje“ iš tiesų labai daug mizanscenų, kurių kažin ar visų reikia, ir jei jas išėmus, guldau galvą, niekas jų nepasigestų.

Latvių autoriaus sukurta istorija remiasi tikrais įvykiais Latvijoje. Buvo toks Janis Pinups, karo metais pasislėpęs miške ir  1995 metais, po pusės šimto metų slapstymosi, išlindęs kaip Pilypas iš kanapių. Spektaklyje Janis virto lietuviu Jonu Petručiu. Joną vaidina Vainius Sodeika (jaunystėje) ir Liubomiras Laucevičius (senatvėje).

Į Vilnių spektaklis atvažiavo 2016 metų rudenį, metai po premjeros.

Prieš spektaklį išklausiau interviu su Vainiumi Sodeika vienoje radijo laidoje. Gerai, kad išklausiau, nes Vainius pasidalijo spektaklio kūrimo įspūdžiais ir mintimis apie keistąjį Janį-Joną. Jis nebuvo nei kovotojas už laisvę, besislapstantis nuo okupantų sovietų laikais, nei kažkoks herojus. Dezertyravęs iš kariuomenės, į kurią pakliuvo visiškai atsitiktinai, jis praleido gyvenimą besislapstydamas.

Svarbų vaidmenį jo gyvenime suvadino sesuo, kuri pasiaukojo broliui, atsisakydama asmeninio gyvenimo ir padėdama jam išgyventi.

Nors spektaklio aprašymuose  buvo minima „humoro ir tragedijos“ sintezė, man juokinga nebuvo. Neapleido jausmas, kad istorija buvo pernelyg „popsinė“, pernelyg „įdomi“, kad būtų sėkmingai įgyvendinta teatro scenoje.

Režisierius Valters Silis pažįstamas iš Nacionaliniame dramos teatre rodomų „Barikadų“. Pastarosios vertinamos irgi visaip, bet mane jos labai įtikino. Meilė iš antro žvilgsnio su režisierium neįvyko. Nieko, lauksiu trečios progos.

P.S. Bilietus į šį spektaklį laimėjau feisbuko konkurse, kuris vyko teatro profilyje. Tai kaip ir normalu – juk kam sekasi loterijoje, tam nesiseka meilėje.

***

Janis Balodis. Miškinis

Režisierius Valters Silis

Premjera 2015 09 18

Daugiau apie spektaklį: Nacionalinis Kauno dramos teatras