Valstybinio Šiaulių dramos teatro gastrolių Vilniuje laukiau, todėl ir bilietą pirkau labai iš anksto, vos pamačiusi anonsą. Bet spektaklį pamačiau per Marytės plauką. O buvo taip: paskutinės kelios savaitės buvo perpildytos reikalų, galvoj rytas-vakaras ūžė mintys, mintelės. Spektaklio dieną dar savanoriavau festivalyje „Vilniaus mechanizmai“, kur vilniečių grupes lydėjau į Antakalnio troleibusų parko remonto dirbtuves. Čia didžiuliame troleibusų remonto angare menininkas Andrius Šiurys surengė garso instaliaciją mobilumo tema. Sumiksuoti troleibusų, lėktuvų, traukinių garsai kaip reikalas „kalė“ į smegenis, tad kokius septynis kartus išklausius 10 minučių trukmės garso instaliaciją, iš jos išėjusi dar kurį laiką buvau kaip nesava. Valandą atsipūčiau ir išsiruošiau į teatrą. Apskaičiavau laiką, kad atvažiuočiau prieš pat spektaklį ir išlipusi iš troleibuso nuėjau Jaunimo teatro link. Likus kokiems aštuoniems metrams iki tikslo, pasidarė neramu – kodėl 13 minučių iki spektaklio pradžios prie durų tuščia? Pala, pala, o durys kodėl užrakintos?! Aaaa, taigi šiauliečiai savo spektaklį rodo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Ups…

Supratau, kad laiku ateiti nespėsiu, bet nusprendžiau pabandyti, kas žino, gal ir spektaklis dėl kažkokių priežasčių vėluos… 

Į salę įbėgau 18.34 min. Ir, beje, nebuvau paskutinė! Pakėliau mano vietoj įsitaisiusią bevietę spektaklio žiūrovę, dar spėjau atgauti kvapą ir spektaklis prasidėjo. 

Su spektakliu „Migla“ nutiko toks keistas dalykas. Dar skaitydama spektaklio anonsą pagalvojau, kad aš jį jau mačiau. Anonse radau info, kad pjesė bus apie merginą, ateinančią į savo buvusius vaikystės namus ir nebenorinčią iš jų išeiti. Šeimos gyvenimas susijaukia, apima nuojauta, kad tuoj nutiks kažkas tragiško. 

Skaitant tokį spektaklio aprašymą, apėmė dejavu jausmus – idėja man pasirodė kažkur girdėta ir matyta. Atrodo, kad jau mačiau spektaklį su analogišku siužetu. Tik nepamenu, ar ten mergina, ar vaikinas buvo… Net akyse mačiau spektaklio vaizdą, kaip įeina pro duris, nenori išeiti… Paguglinau – „Migla“ Šiauliuose pastatyta 2024 metų rudenį, aš niekaip jos negalėjau matyti! Gal sapnavau panašų sapną? Kažkokia migla smegenyse… Tai kaip yra iš tiesų? 

Dabar, kai pamačiau spektaklį, garantuoju 100 proc., aš jo tikrai nemačiau anksčiau! Nei scenografija, nei aktoriai, nei siužetas nėra tas, kurį įsivaizdavau skaitydama anonsą. Ten buvo kažkas kita.

O vakar teatre buvo dviejų veiksmų pjesė, abu veiksmai kone identiški vienas kitam. Antrame veiksme vaidinama tai, kas buvo vaidinama pirmame. Žodis žodin. Tik finalas kitoks, nei pirmo veiksmo. Gal iš dešinės sėdėjusi mergina žinojo šitą faktą, kad po pertraukos negrįžo ir taip sutaupė sau valandą gyvenimo?

Spektaklis truko 2,5 valandos ir buvo rodomas Didžiojoje salėje.

Už penkerių metų Majos vaidmenį 84-erių metų gimtadienį šį rudenį švęsianti aktorė Nijolė Mirončikaitė buvo apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi (nepagrindinis moters vaidmuo). Išties įsimenantis ir puikus vaidmuo! Pagirti norisi ir scenografijos kūrėją Bartę Liagaitę. Vaizdas scenoje labai gelbėjo veiksmui, buvo kažkoks sapniškas arba migliškas (nuo žodžio „migla“).

Prisipažinsiu, truputį baiminausi spektaklio anonse esančio apibūdinimo „psichodelinė drama“, bet paaiškėjo, kad be reikalo. Žodis „psichodelinė“ mano asmeniniame semantikos žodyne turi kitą prasmę.

***

Režisierius Aleksandr Špilevoj

Premjera 2024 11 15

Išsamiau apie spektaklį: www.siauliuteatras.lt