Toks beviltiškumo jausmas apėmė išėjus iš spektaklio. Na, tiesiog tooooooooks! Žemaitės apsakymą „Marti“ skaičiau dar mokykloje, ir Vingių Jonas ilgam buvo tapęs tinginio, apsileidusio, girtuoklio, besmegenio, beviltiško žmogaus sinonimu. Šįkart pažiūrėjus spektaklį akcentai susidėliojo kitaip, nei jaunystėje. Katrės tragedija pasirodė esanti ne tik vienos šeimos (na, gerai, dviejų šeimų/giminių – Jono ir Katrės), bet labiau visuomenės. Tokios visuomenės, kuriai moteris yra menkesnė lytis už vyrą; tokiai visuomenei, kurioje neturintis pakankamai pinigų yra mažiau gerbtinas už turtuolius; tokiai, kuri sužeistą ar ligotą nurašo iš karto; tokiai visuomenei, kurioje machinacijos, galia, kumštis yra aukščiau už įstatymą; tokiai, kurioje tamsa nugali šviesą.

Nežinau, pagal kokius kriterijus spektaklio režisierė Gabrielė Tuminaitė rinko aktorius vaidmenims. Gal su kai kuriais jų ir paskubėjo… Iš visų buvusių ant scenos išskirčiau mažiausiai vaidinusį pasakotoju buvusį Daumantą Ciunį. Jis kažkaip sulipdydavo paskiras scenas į vienį.

Scenografas Vytautas Narbutas padirbėjo iš peties – neperkrauta, bet išraiškinga scenografija padėjo, o ne trukdė vaidinimui. Kaip ir Fausto Latėno muzika.

Valstybiniame Vilniaus Mažajame teatre rodomas spektaklis nėra kažkoks itin postmodernistinis, bet nėra ir toks, per kurį užmigsi. Nors… Jei labai pavargęs į jį ateisi, galimybė snūstelt išlieka.

Spektaklio trukmė 1 valanda 50 minučių be pertraukos. Salė vakar nebuvo visiškai užpildyta.

Spektaklį mačiau antrą kartą, pirmas kartas buvo pačioje spektaklio gimimo pradžioje. Kiek pamenu, anąkart ir progų nusijuokti buvo daugiau ir aktoriai (taip man dabar atrodo) vaidino labiau įsijautę. Nors gal ir klystu, juk būna, kad nusipirkęs labai patikusius ledus antrą kartą juos valgydamas stebiesi, ir kuo gi jie aną kartą taip sužavėjo…

Man rodos, kad jaunimas šiais laikais nemėgsta mokykloje skaityti panašių į Žemaitės „Marčią“ „oldskūlinių“ veikalų, tad spektaklis padėtų jiems susipažinti su XX a. pradžios realistinės literatūros kūriniu. Teatrui vertėtų jį pasiūlyti gimnazistams „Kultūros paso“ programoje. Nors nežinau, gal tai jau ir padaryta?..

***

Režisierė Gabrielė Tuminaitė

Premjera: 2018 m. spalio 19 d

Išsamiau: www.vmt.lt