• Apie
  • Kontaktai
  • Facebook

VAKAR BUVAU TEATRE

VAKAR BUVAU TEATRE

Tag Archives: latėnaitė

Ronald Duncan. ABELARAS IR ELOIZA

17 Šeštadienis Bir 2023

Posted by Donata in Spektakliai, Visi

≈ Parašykite komentarą

Žymos

Abelaras ir Eloiza, atsiliepimai, Budrys, latėnaitė, Nacionalinis dramos teatras, spektaklis, teatras, trukmė

Iki ateidama į režisieriaus Roko Ramanausko režisuotą ir Lietuvos nacionaliniame dramos teatre rodomą spektaklį „Abelaras ir Eloiza“ apie šią meilės istoriją nebuvau girdėjusi. O ir ar ji iš tiesų buvo, ar tik rašytojų vaizduotės vaisius, sunku pasakyti. Spektaklio anonse rašoma, kad Abelaras ir Eloiza, XII amžiuje gyvenusi pora, yra beveik tiek pat garsūs kaip Romeo ir Džiuljeta arba Tristanas ir Izolda. Ji – išsilavinusi ir protinga septyniolikmetė, jis – jos mokytojas, filosofas, intelektualas. Įsižiebia meilė. Meilės pabaiga – jo kastracija ir jos išėjimas į vienuolyną. Šis spektaklis pastatytas pagal rašytojo Ronald Duncan (1914-1982) praėjusio amžiaus viduryje parašytą dviejų veiksmų pjesę, kurią sudaro Abelaro ir Eloizos laiškai.

Spektaklis rodomas Mažojoje salėje ir trunka šiek tiek mažiau kaip dvi valandas (teatro interneto svetainėje nurodyta buvo 1 val. 30 min.) Vaidina Povilas Budrys ir Elžbieta Latėnaitė.

Vaidinimas sukonstruotas taip, tarytum vyksta repeticija, kurioje Povilas ir Elžbieta ruošiasi spektaklio premjerai. Jų abiejų skirtingas požiūris į pjesę, skirtinga pasaulėžiūra, skirtingi gyvenimo patyrimai yra spektaklio „Abelaras ir Eloiza“ ašis. XII amžiaus spektaklyje mažai. Meilės irgi. Tai labiau dviejų šiuolaikinių aktorių susitikimas, kuriame atsiskleidžia spektaklio gimimo užkulisiai. Ar lengva vaidinti pjesę, kuria netiki? Kaip interpretuoti viduramžių laikmečio tradicijas XXI amžiaus kontekste?

Elžbieta kelis kartus bando išklausti Povilo, ką jis iš tiesų galvoja. Ką jis sako nuolat tylėdamas? Povilas spektaklio pabaigoje prisipažįsta, kad jam sunku suprasti Elžbietą, jos feministines nuostatas, kad jis išvis bijo kažką pasakyti, kad jos neįžeistų.

Šį sezoną tai yra jau trečias spektaklis LNDT, kuriame matau spektaklį spektaklyje, t.y. spektaklio kūrimo užkulisius. Pirmieji du buvo „Gyvulių ūkis“ ir „Sirenos“. Paprasčiausias ir suprantamiausias man pasirodė „Abelaras ir Eloiza“. Gal todėl, kad aktoriai vakar nesimaivė scenoje, o tik nuoširdžiai vaidino. Toks tikrai nuoširdus ir pozityvus jausmas liko išėjus.

Kadangi spektaklį mačiau vakar, kai Vilniuje siautė Kultūros naktis, iš karto po jo pataikiau į Valdovų kieme vykusį Šv. Jonų bažnyčios gospel choro pasirodymą. Tai buvo geriausias įmanomas spektaklio pabaigos taškas.

***

Ronald Duncan „Abelaras ir Eloiza“

Režisierius Rokas Ramanauskas

Premjera 2020-02-06

Išsamiau apie spektaklį www.teatras.lt

Dalintis:

  • Click to share on Facebook (Opens in new window) Dalintis Facebook

F. Schiller. MARIJA STIUART

25 Sekmadienis Kov 2018

Posted by Donata in Spektakliai, Visi

≈ Parašykite komentarą

Žymos

areima, latėnaitė, marija stiuart, Mažasis teatras, patkauskaitė, spektaklis, vilniaus mažasis teatras, vilnius, vmt

Trijų dalių spektaklis Vilniaus Mažajame teatre trunka 3 valandas 20 minučių. (Galėtų trukti ir 2 valandas 30 minučių, manau, esmės tai labai nepakeistų). Spektaklio režisierius ir scenografijos autorius – Artūras Areima, turintis ir savo teatrą – http://www.areimosteatras.lt. Tačiau Mažajame teatre pastatytas spektaklis „Maria Stiuart“, palyginus su paskutiniaisiais jo spektakliais, yra gana nuosaikus ir tradicinis. Jeigu ne karalienės Elžbietos keistumas, visi kiti personažai yra daugiau mažiau klasikiniai – kalėjime paskutines dienas leidžianti, bet vilties neprarandanti Marija  Stiuart, ją įsimylėjęs Mortimeras, jau (nebe)mylintis grafas Lesteris ir kiti. F. Šilerio pjesę, kuri parašyta 1800 metais, lietuviškai patogiai galite perskaityti online, puslapyje http://www.dramustalcius.lt.

Spektaklis patiks visiems, kurie domisi britų karališkosios šeimos istorija, kurie yra lankęsi šios šalies pilyse ir matė prikaltas lenteles „Čia kalėjo Marija Stiuart“, tiems, kurie apskritai yra Mažojo teatro fanai ir eina į bet kurį šio teatro spektaklį, kad pamatytų savo mylimus aktorius – Indrę Patkauskaitę, Elžbietą Latėnaitę, Tomą Rinkūną, Tomą Stirną, Vytautą Rumšą (jaunesnįjį), Daumantą Ciunį, Mindaugą Capą, Almantą Šinkūną, Iloną Kvietkutę, Tomą Kliuką, Edmundą Mikulskį. Būtent šis sąstatas ir vaidino spektaklyje, kurį anądien mačiau. Nors dauguma aktorių spektaklyje – vyrai, pati pjesė yra labai moteriška – karalienių Elžbietos ir Marijos Stiuart konfliktas atskleidžia ne tik jų karališkąsias, bet ir žmogiškąsias puses.

Spektaklis, kuriam, atrodo, nieko prikišti negali. Spektaklis, kurio premjerą lydėjo šūkis „jausmų drama“. Spektaklis, kuriame už Elžbietos vaidmenį aktorė E. Latėnaitė buvo nominuota Auksiniam scenos kryžiui. Viskas gal taip, nesiginčiju, tiesiog greičiausiai vakar buvo ne mano diena. Kaip sakoma, vakar spektaklyje buvau, bet akiniai (linzės) buvo likę namie:)

***

Režisierius Artūras Areima

Premjera 2017.04.26

Daugiau apie spektaklį – www.vmt.lt puslapyje

 

Dalintis:

  • Click to share on Facebook (Opens in new window) Dalintis Facebook

Bedalis ir labdarys

14 Sekmadienis Sau 2018

Posted by Donata in Spektakliai, Visi

≈ Parašykite komentarą

Žymos

bedalis ir labdarys, bilietai, Latvėnaitė, latėnaitė, Mažasis teatras, spektaklis, trukmė, vaitiekūnas, valstybinis mažasis teatras, vmt

Neplanavau eiti į šį spektaklį. Tiesiog vieną rytą sužinojau, kad turėsiu laisvą vakarą –  nereiks nieko namo parvesti, vakarienės gaminti, pasakos prieš miegą skaityti. O kai sužinau panašią naujieną, kitas mano žingsnis būna paprastai būna toks: kreipimasis į gerb. Google ir žodžiai paieškos langelyje „Teatras. Ką rodo šiandien“. Taip nutiko, kad tą vakarą Valstybiniame Mažajame teatre rodė mano dar nematytą vienos dalies spektaklį „Bedalis ir labdarys“ pagal Paulinos Pukytės pjesę. Ir buvo laisvų bilietų. Taip aš jame ir atsidūriau.

Apie bilietus į šį teatrą. Salė nedidelė, bet scena puikiai matoma iš bet kurios vietos. Kiekviena eilė turi po 2 papildomas vietas, kurios pavadintos A ir B raidėmis. Jose yra atlenkiamos sėdynės, kurios neturi atlošų, taigi, sėdėti nelabai patogu, tačiau bilietai šiose vietose yra gerokai pigesni. Būtent tokį pigų 6 su centais eurų kainavusį bilietą aš ir įsigijau. Tačiau kadangi salėje buvo ir kitų laisvų vietų, prie manęs priėjusi teatro darbuotoja pasiūlė persėsti į laisvą vietą pirmoje eilėje. Taip su pigiausiu bilietu atsidūriau brangiausiai kainuojančioje vietoje.

Spektaklyje vaidina kone visas Mažojo teatro žvaigždynas. Nevardinsiu visų, nes jų pavardės užims pusę šio įrašo. Vėliau paminėsiu, kas man itin įstrigo. Tačiau tikrai labai smagu, kai atėjęs į spektaklį, pamatai seniai matytus ir pasiilgtus aktorių veidus.

Spektaklį pagal Paulinos Pukytės pjesę (mušuosi į krūtinę – nebuvau skaičiusi) režisavo Gabrielė Tuminaitė. Jo tema – lietuviai emigracijoje. Tiksliau, Londone. Bedaliai ir labdariai. Bedalių, aišku, daugiau. Miegančių skvotuose arba kalėjimuose, kur patenka ne tik už vagystes ar muštynes, bet ir už saviškių, tautiečių, nužudymus. Bedaliai be saiko geria, keikiasi, dauginasi, rausiasi konteineriuose, miega po 20 viename mažame kambarėlyje, o tėvynės ilgesiui suėmus traukia lietuvišką dainą. Arba pasikaria oro uoste, kai pritrūksta pinigų bilietui namolio. Labdariai – prakutę, kostiumuoti, pietums valgantys sušius. Atrodytų, didžiulis kontrastas ir šiek tiek sutirštintos spalvos. Bet ne, nebuvo spektaklyje tik juoda-balta arba balta-juoda. Buvo ir daug kitų atspalvių. Tas spalvas padėjo sukurti Giedriaus Puskunigio muzika ir Elžbietos Latėnaitės vaidyba bei muzikinis atlikimas. Aktorė, kuri spektaklyje buvo labdarių komandoje, ne tik puikiai vaidino, bet ir grojo, o taip pat dainavo! Po jos atlikto „London, London“ salėje pasigirdo plojimai. (Elžbieta, gal jūs ir šiaip kažkur kitur dainuojate, ne tik šiame spektaklyje? – Mielai ateičiau!)

Spektaklio anonse rašoma, kad naudojama „nenormatyvinė leksika“. Tačiau iš tiesų buvo vos keli keiksmažodžiai. Palyginus su panašios emigrantinės tematikos spektakliu „Išvarymas“ (apie jį rašiau ČIA), šis spektaklis atrodo it nekaltoji mergelė Marija. Nelyginti šių spektaklių neišeina – visgi jie kažkuo labai panašūs. Tik „Bedalis ir labdarys“ trunka ne 6, o 1 valandą ir 50 minučių.

Man atrodo, kad į panašios tematikos spektaklį žiūrovai reaguoja labai skirtingai. Priklauso ir nuo to, ar jie ragavo emigranto duonos patys, ką jiems reiškia Londonas, su kuria visuomenės grupe čia, Lietuvoje, – labdarių ar bedalių –  save tapatina. Vieniems spektaklis gali nepatikti, kitus – sužavėti. Bet abejingų kažin ar bus.

eventDetails

***

Paulina Pukytė „Bedalis ir labdarys“

Režisierė Gabrielė Tuminaitė

Premjera 2015.11.15

Daugiau apie spektaklį – www.vmt.lt

 

 

Dalintis:

  • Click to share on Facebook (Opens in new window) Dalintis Facebook

https://www.facebook.com/vakarteatre

Blogą talpina WordPress.com.

  • Prenumeruoti Subscribed
    • VAKAR BUVAU TEATRE
    • Already have a WordPress.com account? Log in now.
    • VAKAR BUVAU TEATRE
    • Prenumeruoti Subscribed
    • Užsiregistruoti
    • Prisijungti
    • Pranešti apie pažeidimus
    • Toliau skaityti Skaityklėje
    • Valdyti prenumeratas
    • Suskleisti šį langelį
 

Loading Comments...