• Apie
  • Kontaktai
  • Facebook

VAKAR BUVAU TEATRE

VAKAR BUVAU TEATRE

Tag Archives: Klaipėdos dramos teatras

Laura Kutkaitė „Milena“

20 Šeštadienis Rgs 2025

Posted by Donata in Spektakliai, Visi

≈ Parašykite komentarą

Žymos

atsiliepimai, Klaipėdos dramos teatras, Laura Kutkaitė, Milena, spektaklis, teatras, trukmė

„Esu importinė aktorė Aistė“, – taip spektaklio pradžioje žiūrovams prisistatė Aistė Zabotkaitė,  įgarsindama faktą, kad ji yra aktorė iš Vilniaus ir vaidinti Lauros Kutkaitės spektaklyje „Milena“ Klaipėdos dramos teatre atvažiavo režisierės pakviesta. Aistė vaidina daugelyje L. Kutkaitės spektaklių (bent jau mano matytuose „Sirenų tyla“ ir „Teiresijo krūtis“ tai tikrai).

O aš tą vakarą buvau importinė žiūrovė iš Vilniaus. Klaipėdos dramos teatre lankiausi trečią kartą ir dabar galiu pasigirti spektaklius mačiusi visose teatro salėse – didžiojoje, mažojoje ir „black box“.

Spektaklis „Milena“ rodomas Didžiojoje teatro salėje, kuri įsikūrusi istoriniame teatro pastate. Klaipėdos dramos teatras yra seniausias teatras Lietuvoje, įsikūręs jam statytame pastate. Jau XVIII amžiuje čia stovėjusiame pastate buvo teatras, aišku, tada dar nesivadinęs Klaipėdos dramos teatru. Štai 1836 metais teatre gastroliavo Karaliaučiaus operos teatras, kuriam tąkart vadovavo Richardas Vagneris. Taigi, beveik prieš 200 metų scenoje dirigavo Vagneris, o dabar štai sėdžiu ir laukiu beprasidedančio spektaklio „Milena“, statomo jaunosios kartos režisierės Lauros Kutkaitės.

Dar keli komplimentai teatrui: Klaipėdos dramos teatras turi tikrai informatyvų ir vizualų muziejų (!), kurį žiūrovai kviečiami apžiūrėti prieš kiekvieną vakaro vaidinimą, o darbo dienomis ir savaitgaliais, kai dirba teatro kasa, veikia ir teatro kavinė, kur galima įėjus į teatrą prisėsti išgerti kavos su vaizdu į pagrindinę Klaipėdos Teatro aikštę. Taip, broliai ir seserys, Klaipėdoje pagrindinė aikštė yra ne Rotušės, ne Senoji, ne Turgaus ir ne Atgimimo, o Teatro aikštė!

Spektaklyje pagrindinę heroję Mileną skirtingais jos gyvenimo etapais vaidina Toma Gailiutė, Eglė Jackaitė, Digna Kulionytė, Samanta Pinaitytė, Justina Vanžodytė, Aistė Zabotkaitė.

„Milena“ man pasirodė pakankamai kuklios senografijos, ko nepasakyčiau apie Liucijos Kvašytės sukurtus aktorių kostiumus su ryškiomis detalėmis.

Išskirti norėčiau ir vaizdo projekcijas (Eitvydas Doškus). Paskutiniu metu jų būna kone kiekviename spektaklyje, dažnai – visai be reikalo. Netrukdo, bet ir nebūtina. Tuo tarpu „Milenoje“ filmuotas vaizdas buvo dar vienas svarbus „aktorius“, papildęs pasakojimą scenoje.

Įdomiausia man spektaklyje buvo istorija, nuo kurios atsispyrė režisierė. Milena Jesenska buvo čekų rašytoja, vertėja, redaktorė, kuri imasi iš vokiečių kalbos išversti Franzo Kafkos „Pražuvėlį“. Anuomet nebuvo feisbuko ar zoomo, todėl ryšį abu palaikė susirašinėdami laiškais. Jų korespondencija netrukus ėmė virsti kažkuo daugiau, negu įprasti vertėjos laiškai rašytojui. Laiškai buvo rašomi 1920 metų balandį–lapkritį ir per tą laiką menininkai išgyveno skirtingus jausmų etapus. Gyvai minėtu laikotarpiu jie susitiko du kartus.

Spektaklyje gana nuosekliai pasakojama apie Kafkos ir Milenos susirašinėjimą, gausiai cituojamos ištraukos iš laiškų (išliko tik Milenai rašyti Kafkos laiškai), pateikiami svarbiausi Milenos Jesenskos gyvenimo faktai – santuoka, motinystė, susidomėjimas komunizmo idėjomis, tada nusivylimas jomis ir tragiška mirtis koncentracijos stovykloje.

Šis Lauros Kutkaitės režisuotas spektaklis iš mano matytų jos trijų yra pats paprasčiausias (nepainioti su žodžiu prasčiausias), suprantamiausias, skirtas plačiausiai auditorijai.

Spektaklio trukmė yra 1 val. 40 min., jis rodomas be pertraukos. Man spektaklis pasirodė pakankamai kamerinis, sakyčiau, netgi intymus, todėl labai puikiai įsivaizduočiau jį rodomą mažesnėje salėje.

Ar verta specialiai iš Vilniaus važiuoti į Klaipėdą dėl šio spektaklio? Jeigu turite kitų reikalų ar draugų uostamiestyje, kodėl gi ne. Tačiau galima ir nevažiuoti, o palūkėti. Gal kada jis pats atvažiuos.

***

Laura Kutkaitė „Milena“

Premjera 2025 09 12

Apie spektaklį: www.kdt.lt

Dalintis:

  • Click to share on Facebook (Opens in new window) Dalintis Facebook

Mama Drąsa pagal Bertoldą Brechtą

08 Pirmadienis Rgs 2025

Posted by Donata in Spektakliai, Visi

≈ Parašykite komentarą

Žymos

atsiliepimai, Klaipėdos dramos teatras, mama Drąsa, spektaklis, teatras, trukmė

Latvių režisieriaus Elmārs Seņkovs spektaklis „Mama Drąsa“ pagal Bertoldo Brechto „Motušė Kuraž“ Klaipėdos dramos teatre rodomas nuo 2018 metų. Yra pelnęs du Auksinius scenos kryžius – už geriausią režisūrą ir geriausią pagrindinį vyro vaidmenį.

Pirmiausia apie spektaklio formą. Spektaklis be pertraukos trunka dvi valandas ir yra rodomas Mažojoje salėje. Ji ypatinga tuo, kad salėje yra sumontuotas sukimo mechanizmas, kuris suka visą salę su žiūrovais (ne sceną, o visą parterį!) Taigi, perkant bilietą į spektaklį ir skaitant aprašymą, žiūrovas yra perspėjamas, kad spektaklyje su N-16 ženklu bus naudojami ne tik   „Strobe“ žibintai, bet ir turi būti atidūs žmonės,  turintys  jautrų vestibulinį aparatą ir sergantys jūros liga.

Iš tiesų vaidinimo metu nuo sukimosi ne kartą apsvaigo galva, o šalia sėdėjusi kaimynė guodėsi, kad po spektaklio bėgs ieškoti artimiausios šiukšliadėžės. Spektaklio metu nutiko ir smagus kuriozas: vienas žiūrovas nusprendė išeiti, matyt, į tualetą. Tačiau tuo metu salė sukosi ir jis, žengęs ten, kur turėjo būti išėjimas, jo nerado. Taip žmogus ir žingsniavo scenoje ratu kartu su aktoriais, kol salė pasisuko taip, kad išėjimas atsirado šalia jo.

Pagrindinį Motušės Kuraž vaidmenį spektaklyje atlieka Darius Meškauskas. Pagarba jam ne tik už vaidybos įtaigumą ir ryškaus personažo sukūrimą, bet ir už tai, kad dvi valandas scenoje vaidino su aukštakulniais.

Vokiečių rašytojas Bertoldas Brechtas (1898–1956) pjesę rašė prieš antrąjį pasaulinį karą. Jos veiksmas vyksta XVII amžiuje karo metu. Apsukrioji prekybininkė motušė karu patenkinta, jai tai pagrindinis pajamų šaltinis. Šalia byrančių į skreitą pinigų čia pat sukiojasi ir motušės vaikai. Ar jiems pavyks išvengti karo baisumų? Spektaklis buvo pastatytas dar prieš rusijai užpuolant Ukrainą. Įsivaizduoju, kad žiūrėti spektaklį 2018-aisiais ir 2023-aisiais buvo du skirtingi dalykai.

Spektaklyje, kaip ir pjesėje, daug absurdo. Dar spektaklyje daug muzikos.

Vienintelis mėėė dalykas man pasirodė kai kuriose vietose išlendantis rusų kalbos vartojimas ir epizodas apie Afganistano karą. Nepaisant to, išėjus iš salės, spektaklis dar ilgai „nepaleido“. Dabar, kai rašau, praėjo kelios savaitės, o galvoje tebesisuka spektaklio vaizdiniai ir garsai. Jeigu pasitaikys proga, linkiu pamatyti šį spektaklį. Tik atidžiai stebėkite repertuarą, „Mama Drąsa“ rodoma nedažnai. Ir gastrolių, matyt, šis spektaklis niekur nevyks. Nes besisukančių salių kituose Lietuvos teatruose neteko regėt.

***

Režisierius Elmārs Seņkovs

Premjera: 2018 05 30

Daugiau apie spektaklį: www.kdt.lt

Dalintis:

  • Click to share on Facebook (Opens in new window) Dalintis Facebook

D. Krymov. REQUIEM

21 Antradienis Sau 2025

Posted by Donata in Spektakliai, Visi

≈ Parašykite komentarą

Žymos

atsiliepimai, Jaunimo teatras, Klaipėdos dramos teatras, Meškauskas, REQUIEM, spektaklis, teatras, trukmė

Esu ne kartą rašiusi, kaip man trūksta kitų miestų teatrų gastrolių Vilniuje. Vos tik užmatau kažką atvykstant iš Kauno, Panevėžio ar Šiaulių, stengiuosi pamatyti. Apsidžiaugiau feisbuke pamačiusi Klaipėdos dramos teatro spektaklio REQUIEM (režisierius Dmitry Krymov) anonsą, kad bus rodomas Jaunimo teatre Vilniuje.

Paspaudus mygtuką „Pirkti bilietą“ nustebino kainos – pigiausias bilietas kainavo daugiau kaip 30 eurų. Mano pirktasis už 36 eurus buvo parterio gale. Bet tiek to, kultūrą reikia paremti. Matyt, kultūros gastrolės nėra pigus reikalas, suprantama.

Iš viso Vilniuje buvo suplanuoti trys spektaklio rodymai, vienas jų – šeštadienį 15 valandą. Keistas laikas, nei pietūs, nei vakaras, bet būtent į jį ir pirkau bilietą. Spektaklio anonse buvo rašoma, kad REQUIEM trunka 1,30 val. be pertraukos ir yra N-16. Taip pat buvo prierašas, kad spektaklis sukurtas pagal H.Murakami romano „Kafka pakrantėje“ motyvus. Įdomiausia, kad Klaipėdos dramos teatro svetainėje prie spektaklio aprašymo tokios nuorodos nėra. Ar čia specialiai vilniečiams tas sakinys sugalvotas buvo? Gal kokia statistika yra, kad sostinėje gyvena Murakamio gerbėjai ir jo paminėjimas privilios žiūrovus? Kaip bebūtų, prierašas mane užkabino ir jau po kelių dienų prie lovos spintelėje gulėjo iš bibliotekos parsinešta knyga „Kafka pakrantėje“. Esu skaičiusi daug Murakamio knygų, bet konkrečiai šios – ne. Knygą prarijau, ji, kaip įprasta H. Murakamiui, tokia iš paralelinių pasaulių, su kalbančiais katinais ir keistais personažais. Bet grįžtu prie spektaklio.

Spektaklis sudarytas iš skirtingų epizodų, kurie tarpusavyje nesusiję. Pirmas ir paskutinis epizodas – tikrai iš Murakamio knygos. Paimtas romano skyrius, kuriame pasakojama, kaip grupelė mokyklos mokinių su mokytoja išeina pasivaikščioti į gamtą, renka grybus ir čia vaikai praranda sąmonę. Po kiek laiko atsigauna ir nieko neprisimena. Tik vienas vaikas iš visų neatsigauna dar ilgai, o kai pabunda, jo galvoje tarsi ištrinta viskas, jis nemoka skaityti, rašyti… Beje, romane šis personažas aprašomas iki pat jo senatvės ir mirties, bet spektaklyje Murakamio buvo viso labo kokie 4-5 puslapiai.

Kiti du spektaklio epizodai niekaip nesusiję su minima Murakamio knyga. Viename epizode matome vaizdelį iš kariško gyvenimo: groteskiška scena su karininku, žmonai pažadančiu parvežti karo grobį – skalbyklę, vaikiškų žaislų, net skalbimo miltelių. Labai primena užpultosios Ukrainos karo pradžią, kai –uzzkių kareiviai vogė iš Ukrainos ir siuntė namo ką tik galėjo…

Vizualiausias spektaklyje buvo epizodas su Hamletu ir Ofelija. Didžiuliame stačiakampio formos inde prileidžiama vandens ir jame nuskęsta Ofelija. Tas skendimo epizodas toks tikroviškas buvo, kad pagavau save galvojant, ar aktorė dar gyva, ar pasiaukojo dėl vaidmens ir išties mirė?..

Spektaklis labai vizualus, nenustebau po jo paguglinusi ir sužinojusi, kad režisierius yra dirbęs ir scenografu, ir dailininku. REQUIEM įžvelgiau daug simbolizmo, teatro elementų, kurie buvo įprasti a.a. E. Nekrošiaus ar a.a. R. Tumino spektakliams. Norisi būtinai paminėti spektaklio šviesų dailininką Eugenijų Sabaliauską ir scenografę, kostiumų dailininkę Renata Valčik.

Aktorių ansamblis spektaklyje nėra didelis, įsiminė tardytojas Darius Meškauskas, mokytoja Samanta Pinaitytė ir visgi nepaskendusi Digna Kulionytė. Spektaklio finale vaidino žmonių dydžio lėlės – įspūdinga scena!

Nepaisant to, kad visą spektaklį nepraradau susidomėjimo anei minutei, vyksmas scenoje tiesiog hipnotizavo, į visumą tie skirtingi epizodai man nesusivėrė. Jeigu turėčiau viso labo tris žodžius, tai būtų: vizualu, efektinga, įdomu.

Spektaklio stiprybe pavadinčiau ir jo trumpumą. Jaunimo teatro kūrėjai ir vadovai galėtų pasimokyti iš gastroliavusio klaipėdiečių spektaklio: norint kažką pasakyti, nebūtina statyti 5 ar 6 valandų spektaklių-maratonų, kartais užtenka ir pusantros valandos gero veiksmo scenoje.

***

Režisierius Dmitry Krymov

Išsamiau: www.kdt.lt

Dalintis:

  • Click to share on Facebook (Opens in new window) Dalintis Facebook

https://www.facebook.com/vakarteatre

Blogą talpina WordPress.com.

  • Prenumeruoti Subscribed
    • VAKAR BUVAU TEATRE
    • Already have a WordPress.com account? Log in now.
    • VAKAR BUVAU TEATRE
    • Prenumeruoti Subscribed
    • Užsiregistruoti
    • Prisijungti
    • Pranešti apie pažeidimus
    • Toliau skaityti Skaityklėje
    • Valdyti prenumeratas
    • Suskleisti šį langelį