• Apie
  • Kontaktai
  • Facebook

VAKAR BUVAU TEATRE

VAKAR BUVAU TEATRE

Tag Archives: Ivaškevičius

Marius Ivaškevičius. Kantas

15 Antradienis Spa 2024

Posted by Donata in Spektakliai, Visi

≈ Parašykite komentarą

Žymos

atsiliepimai, Ivaškevičius, Kantas, Koršunovas, Mažasis teatras, spektaklis, teatras, trukmė, vmt

Tai ne spektaklis. Tai spektaklio eskizas. Tikrasis spektaklis gali būti sukurtas jau kitąmet. Tad jūs, mieli žiūrovai, galite elgtis laisvai. Norite – filmuokite, norite – fotografuokite. Gal net į sceną galite išeiti, jei labai norite. Panašiai tokį monologą (perpasakoju iš atminties) prieš spektaklio „Kantas “ eskizą Vilniaus mažajame teatre pasakė į sceną išėjęs režisierius Oskaras Koršunovas.

Prieš kelerius metus, kai pasaulį buvo apėmusi pandemija, 2013 metais Mariaus Ivaškevičiaus parašytos pjesės skaitymus Oskaro Koršunovo teatras surengė virtualioje Zoom platformoje. Žiūrėjau tąkart pjesės tiesioginį skaitymą, po to buvo trumpas aptarimas. Detalių iš ano karto daug nepamenu, tik tai, kad pjesė apima vieną Imanuelio Kanto (1724–1804) gyvenimo dieną ir veiksmas vyksta jo namuose. Beje, šiais 2024 metais, yra minimos I. Kanto 300-osios gimimo metinės. Jam buvo skirtas ne vienas renginys įvairiose Lietuvos kultūros įstaigose.

Vilniaus mažajame teatre spektaklio „Kantas“ eskizas buvo pristatytas dar metų pradžioje. Nebuvau premjeroje ir stebėjausi, kad labai jau mažai atsiliepimų buvo viešojoje erdvėje po pirmųjų jo rodymų. Dar pagalvojau, ar ta tyla reiškia, kad spektaklis toks blogas, kad niekas nieko nerašo nenorėdamas įžeisti kūrėjų, ar tiesiog laukiama tikrojo spektaklio pastatymo, o tarpinis eskizas neaptarinėjamas.

„Kanto“ trukmė yra pusantros valandos, pertrauka nenumatyta. Vaidina aktoriai Kirilas Glušajevas, Ramūnas Cicėnas, Audrius Bružas, Jokūbas Bareikis, Mantas Vaitiekūnas, Daumantas Ciunis, Indrė Patkauskaitė, Ilona Kvietkutė. Sunku nuspėti, kaip galėtų atrodyti tikrasis spektaklis, nes eskizas lieka eskizu. Nelabai kažką kritiško ir apsimoka pasakyti, nes spektaklis dar tik kuriamas, eskizas nėra konstanta. Tai, ką mačiau, yra kažkas tarpinio tarp absurdo, ironijos ir kičo. Krentantys nuo galvų perukai, garsus tarno perdimas, improvizacijos teatro pasirodymus primenantis repavimas, – pavieniai nusijuokimai spektaklio metu girdėjosi šen bei ten, nors aš asmeniškai progos nusijuokti taip ir nesulaukiau. Nors spektaklis buvo trumputis, iš jo išėjo bent keli žiūrovai.

Atšalus orams grįžta mano mėgstamiausia „rubrika“ – nugirsti kitų žmonių žodiniai pasidalijimai apie spektaklį belaukiant paltų prie rūbinės. Tai šįkart parsinešiau tokį: „Nu va kaip faina buvo, ar ne? Toks atpalaiduojantis spektaklis, be įtampos“. Nežinau, nežinau, ar tokiu komplimentu būtų patenkinti spektaklio kūrėjai.

Kam rekomenduoju? O. Koršunovo ir M. Ivaškevičiaus kūrybos gerbėjams. Norintiems trumpo, greito vakaro teatre. Ieškantiems pramogos, kurioje dalyvauja geriausi Vilniaus mažojo teatro aktoriai.

Kam nerekomenduoju? Mėgstantiems tradicinį, intelektualų teatrą, mąstantiems, ieškantiems teatre prasmės.

***

Režisierius Oskaras Koršunovas

Premjera 2024 -02- 21

Išsamiau: www.vmt.lt

Dalintis:

  • Click to share on Facebook (Opens in new window) Dalintis Facebook

M. Ivaškevičius MISTRAS

31 Sekmadienis Kov 2019

Posted by Donata in Spektakliai, Visi

≈ Parašykite komentarą

Žymos

atsiliepimai, cicėnas, Ivaškevičius, Mažasis teatras, mistras, spektaklis, trukmė, tuminas, vilniaus mažasis teatras, vmt

Keistas jausmas, kai prieš spektaklį nusprendi paguglinti informacijos apie jį ir paieškos sistema išmeta tau 2010 metų straipsnius. Tokia kelionė laiku savotiška. Mat būtent 2010 metais įvyko Rimo Tumino režisuoto spektaklio „Mistras“ pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę premjera. Nuo to laiko, kaip supratau iš premjeros aprašymo, pasikeitė vos keli aktoriai, visi kiti ir toliau (dešimtus!) metus vaidina jame: Adamą Mickevičių – Jokūbas Bareikis, Mistrą – Ramūnas Cicėnas, Adamo žmoną Celiną – Gintarė Latvėnaitė, Adamo guodėją ir vaikų guvernantę Ksaverą – Valda Bičkutė ir t.t.

a8183f07d2e8332f6652f5e1cf844aa6

Nežinau, kaip per šiuos metus keitėsi pats spektaklis, jo atmosfera ir struktūra, bet viena žinau, kad pasikeitė žiūrovai! Jie, ypač jaunoji žiūrovų karta, nesibodi atsistoti ir išeiti pro duris aktoriams palei nosį vidury pirmo veiksmo (taip ir buvo), o po pertraukos salėje atsiranda keliolika, o gal net keliasdešimt laisvų kėdžių. Anksčiau, man rodos, taip pasitaikydavo rečiau. Kažkaip išeiti būdavo lyg nepagarba aktoriams, lyg gaila sumokėtų pinigų, lyg smalsu sužinoti, o kaip gi baigsis spektaklis. Žodžiu, spektaklį pradėjau žiūrėti pilnoje salėje ir eilėje žmonių, o po pertraukos iš dešinės pusės bolavo 4 tuščios kėdės, priešais mane – dvi, dar ir dar priešais – trys. Spektaklio trukmė su pertrauka – trys valandos. Prasidėjęs 18.30, jis mus paleido 21.30.

Spektaklyje pasakojama Adomo Mickevičiaus gyvenimo atkarpa, kuomet jis, jau nebejaunas, su ne visai šviesaus proto žmona ir vaikais gyvena emigracijoje – Paryžiuje. Čia geria arbatą su Šopenu, Balzaku, Sand ir dažniausiai svarsto kūrybos bei savo identiteto problemas. Pasakojimo centre – mistras, iš Lietuvos kilęs dvarininkas, kuris apsiskelbia naujuoju viešpačiu ir vienaip ar kitaip sujaukia visų pjesės herojų gyvenimus.

Labai smagu buvo scenoje matyti mėgstamus Mažojo teatro aktorius – jie iš tiesų puikūs profesionalai, scenoje atiduodantys viską, ką turi ir ką gali. Patiko J. Statkevičiaus kurti kostiumai, kompozitoriaus F. Latėno muzika, A. Jacovskio scenografija. Na, o bendras įspūdis – kažkoks joks. Viso spektaklio metu man buvo nei šilta, nei šalta, nei saldu, nei rūgštu. Niekaip.

Šį kūrinį M. Ivaškevičius parašė jau po savo „Madagaskaro“ sėkmės, kurį taip pat pastatė R. Tuminas ir kuris iki šiol sėkmingai teberodomas Vilniaus Mažajame teatre. Na, o šiemet M. Ivaškevičius sukėlė tikrą furorą su jam paskirta Nacionaline premija, kuomet buvo apkaltintas partizanų vado J. Žemaičio apjuodinimu savo kadais parašytame romane „Žali“ . Visus šiuos tris kūrinius vienija tai, kad juose veikia realūs žmonės (Adomas Mickevičius, Salomėja Neris ar Jonas Žemaitis), kuriuos autorius įpina į išgalvotų įvykių ir emocijų sūkurį. Be abejo, skaičiau visas tris knygas ir nė viena manęs nesužavėjo. Tikrai tai ne mano literatūra. Todėl ir spektaklis nėra „labai mano“. Rekomenduočiau jį pamatyti nebent jaunam žmogui, kuriam „Mistras“ ar „Madagaskaras“ įtrauktas į mokyklinę programą ir kuris labai tingi skaityti jų popierinį variantą.

Spektaklį Vilniaus Mažajame teatre mačiau kovo 28 dieną, iš karto po Teatro dienos iškilmių, kurios išvakarėse vyko šiame teatre. Kadangi instagrame seku daug aktorių, insta story mačiau, kad vakarėlis buvo smagus – su muzika, šokiais ir taurėmis rankose. Dar pagalvojau, ar neatšauks man „Mistro“ po tokių linksmybių. Bet ne – spektaklis įvyko ir aš jį pagaliau pamačiau.

P.S. Tiesa, po šio spektaklio kilo mintis, kad reiktų telefonų policijos teatre. Nors prieš spektaklį visų buvo paprašyta išjungti mobiliuosius telefonus, jie rodant „Mistrą“ skambėjo kokius tris kartus. Dar kelis kartus pypsėjo, kai kažkam ateidavo SMS’as. Kadangi šiame teatre visiems senjorams taikoma 30 proc. nuolaida perkant 1 bilietą, turiu mažą įtarimą, kad telefonai skambėjo būtent jų rankinukuose. Atsiprašau, jei klystu.

***

Režisierius: Rimas Tuminas

Premjera: 2010 m. kovo 5 d.

Daugiau apie spektaklį: www.vmt.lt

 

 

Dalintis:

  • Click to share on Facebook (Opens in new window) Dalintis Facebook

M.Ivaškevičius RUSIŠKAS ROMANAS

02 Šeštadienis Vas 2019

Posted by Donata in Spektakliai, Visi

≈ Parašykite komentarą

Žymos

Anužis, atsiliepimai, Ivaškevičius, Koršunovas, rusiškas romanas, Rusų dramos teatras, Savičenko, spektaklis, Tolstojus, trukmė

„Tai ką, pamatėm madingiausią šio sezono spektaklį,“ – konstatavo mano draugė, kai 22.35 val. pasiėmėme paltus iš Lietuvos rusų dramos teatro rūbinės. Tikra tiesa. Kai spektaklį kuria du Lietuvos kultūros vandenynų banginiai – dramaturgas Marius Ivaškevičius ir režisierius Oskaras Koršunovas – spektaklis yra pasmerktas, kad apie jį būtų kalbama ir rašoma. O kai jame vieną svarbų vaidmenį atlieka žinoma aktorė, dainininkė ir TV projektų komisijos narė, socialiniuose tinkluose turinti beveik 100 000 fanų (feisbuke – 25 000 ir 50 000 instagrame), spektaklio žinomumas auga kaip ant mielių.

2018-ųjų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Marius Ivaškevičius tapo „už drąsų literatūros žingsnį į teatrą“ – taip tiksliai skamba formuluotė.  Pirmą kartą spektaklis buvo pastatytas Rusijoje (rež. Mindaugas Karbauskis) ir gavo „Auksinės kaukės“ apdovanojimą kaip geriausias 2017 metų užsienio spektaklis. Lietuvoje Oskaro Koršunovo režisuoto spektaklio premjera Rusų dramos teatre įvyko 2018 metų rudenį. „Rusiškas romanas“ rodomas rusų kalba su lietuviškais titrais, trunka beveik 4 valandas (įskaičiavus pertrauką). Mokykloje mokiausi rusų kalbos, bet Levą Tolstojų vaidinantis Valentinas Novopolskis tiesiog bėrė monologus, tad teko skaityti lietuvišką vertimą, kad spėčiau sekti veiksmą scenoje. Jeigu iš anksto žinote, kad prireiks subtitrų, pirkite bilietus nuo maždaug penktos eilės, taip jie bus geriau matomi. Mes sėdėjome antroje, tad reikėjo sėdėti užvertus galvas ir į pabaigą jau paskaudo sprandą.

Spektaklyje pagrindinius herojus (išskyrus minėtąjį Valentiną Novopolskį) vaidina du aktorių sąstatai. Vakar mums iškrito tokia korta: Tolstojaus žmoną Sofją Tolstają vaidino Nelė Savičenko (iš anksto jai skiriu visus „Auksinius kryžius“, mano manymu, tai geriausias metų moters vaidmuo), Aną Kareniną – Inga Jankauskaitė, o Čertkovą – Vytautas Anužis.  Būtinai norisi paminėti spektaklio dailininkę Iriną Komissarovą, kompozitorių Antaną Jasenko ir vaizdo projekcijų autorių Miką Žukauską.

id_59602

Nesiveliant į ilgus išvedžiojimus (visada stebiuosi, kaip teatro kritikai sugeba prirašyti penkis lapus visokio ššš… ir nepasakyti esmės, tai koks gi ir apie ką gi tas spektaklis), priminsiu, kad „Rusiškas romanas“ pasakoja rusų ir pasaulio literatūros klasiko Levo Tolstojaus (1828 – 1910) gausios šeimos peripetijas ir rašytojo paskutinius gyvenimo mėnesius. Dramos centre – rašytojo žmona Sofja Andrejevna, jos dramatiškas likimas, tapus genijaus žmona.

Vientisos dermės, gana klasikinis pastatymas man neprailgo, nors per pertrauką nesulaukę pabaigos namo išėjo tikrai ne vienas ir ne penki žmonės (girdėjau vieną porą teisinantis kitai: „Viskas gerai, bet tokius spektaklius ne penktadieniais po sunkios darbo savaitės žiūrėti“). Tarp kitko, antroji spektaklio dalis man buvo stipresnė už pirmąją.

Kiek spėjau pastebėti, mes tikrai ne vienintelės per pertraukas kalbėjome lietuviškai. Smagu, kad lietuviai atranda Rusų dramos teatrą. Pasižadėjau sau, kad ir aš nuo šiol dažniau užmesiu akį į šio teatro repertuarą.

Ir taip, madingiausią šio sezono spektaklį pamačiau. Ach, och, uch nepatyriau, bet jeigu klaustumėte, ar verta pamatyti, sakyčiau – taip.

***

M.Ivaškevičius „Rusiškas romanas“

Režisierius Oskaras Koršunovas

Premjera 2018.09.15

Daugiau apie spektaklį – www.lrdt.lt

Dalintis:

  • Click to share on Facebook (Opens in new window) Dalintis Facebook

Marius Ivaškevičius. Madagaskaras

22 Ketvirtadienis Gru 2016

Posted by Donata in Spektakliai

≈ Parašykite komentarą

Žymos

Ivaškevičius, Madagaskaras, Mažasis teatras, spektaklis

Išjungiau kompiuterį, nes jau buvo kelios minutės po 18. Darbo laikas out. Laikas namo. Skamba telefonas, draugės numeris. Alio. 18.30 spektaklis Vilniaus Mažajame teatre, draugės vyras eiti negali, klausia, gal susiviliosiu paskutinės minutės pasiūlymu. Kaipgi! Žinoma! Tekina Gedimino prospektu lekiu iki teatro ir staiga suprantu, kad esu apsirengusi kone kasdieniu džemperiu. Prastai. Bet nieko nepakeisi, teatras svarbiau už tai, kaip tu atrodai. (Nors atvirai, tas džemperio klausimas mane dar kelis kartus kamavo tą vakarą – tai nėra tas rūbas, su kuriuo gEra eiti į teatrą).

90 procentų visų kartų į spektaklius aš vaikštau viena. Tiesiog man taip patinka. Tačiau mielos draugės kompanija šalia irgi dar niekam nepakenkė. Dar nespėjus aptarti paskutinių šeiminių naujienų, gęsta šviesa, ir spektaklis prasideda. Aš „Madagaskare“ buvau antrą kartą, tačiau tas pirmas kartas buvo seniai. Iš tiesų „seniai“, nes spektaklio premjera įvyko 2004 metų sausio 30 dieną! Šiandien – 2016 metų gruodžio 22 diena. Ilgaamžis spektaklis. Salė buvo beveik pilna, tačiau už tai turime būti dėkingi nežinomiems pedagogams. Spektaklį stebėjo dvi didelės grupės jaunuolių, iš pažiūros – gimnazistų, kurie, statau šimtinę Eur, į spektaklį atėjo tikrai ne savo iniciatyva.

Mariaus Ivaškevičiaus pjesėje pasakojama prieškario keliautojo, filosofo Kazio Pakšto idėja perkelti Lietuvą į Madagaskarą ir sukurti ten atsarginę „Lietuvą“. Spektaklyje, kuris turi du tėčius – režisierių statytoją Rimą Tuminą ir režisierių Arvydą Dapšį, daug istorinių motyvų ir istorinių veikėjų. Salė – Salomėja Neris, Milė – būsimoji Vinco Mykolaičio Putino žmona. Oskaras – Oskaras Milašius. Na, ir žinoma, pagrindinis herojus – Kazimieras Pokštas – jau minėtasis Kazimieras Pakštas, kurį vaidino Tomas Rinkūnas.

Spektaklio kalba – 20 amžiaus pradžios, manieringa ir šiek tiek kelianti juoką. Daug eiliavimo, kuris yra tiesioginė aliuzija į Salomėjos Neries poeziją. Būtent jos charakteris spektaklyje ir yra labiausiai išplėtotas – nuo jaunos studentės, merginų bendrabutyje svaigstančios apie pirmąją meilę, suaugti padėjusios kelionės į Paryžių iki jos mirties Maskvos ligoninėje, stebint dviem SSSR kareiviams. Tačiau tai nėra sausas istorijos atspindys. Spektaklyje žavi savotiškas humoras ir netrūksta šiandien aktualių temų: Paryžiaus kekše „dirbanti“ lietuvė, kuri iš tiesų nekenčia vyrų ir yra homoseksuali; lenkų tema – „Rusai man nepatinka, bet lenkų aš nekenčiu“ (Salė).

Viena pertrauka ir viso trys valandos neprailgo. Tai spektaklis, kurį, manau, reikia įtraukti į „must see“ sąrašą. Tačiau garantijos, kad jis jums patiks, aš neduodu. Oi, ne.

***

Marius Ivaškevičius. Madagaskaras
Režisieriai: Rimas Tuminas, Arvydas Dapšys
Premjera – 2004 01 30
Daugiau apie spektaklį: Vilniaus Mažasis teatras

Dalintis:

  • Click to share on Facebook (Opens in new window) Dalintis Facebook

https://www.facebook.com/vakarteatre

Blogą talpina WordPress.com.

  • Prenumeruoti Subscribed
    • VAKAR BUVAU TEATRE
    • Already have a WordPress.com account? Log in now.
    • VAKAR BUVAU TEATRE
    • Prenumeruoti Subscribed
    • Užsiregistruoti
    • Prisijungti
    • Pranešti apie pažeidimus
    • Toliau skaityti Skaityklėje
    • Valdyti prenumeratas
    • Suskleisti šį langelį
 

Loading Comments...