Visiškai unikalus spektaklis. Nepanašus į jokį kitą. Puiki idėja, išpildymas ir patyrimas, kurį gauna žiūrovas. Žodis „žiūrovas“ čia net nelabai tinka. Labiau gal tiktų „ėjikas“ arba „dalyvis“. O gerai pagalvojus – gal net „aktorius“.

Tai garso kelionė po buvusio žydų geto teritoriją. Trunka pusantros valandos, jos metu nueinami keli kilometrai, o vienu metu spektaklyje dalyvauja vos penki žiūrovai. Spektaklis sukurtas 2019 metais, jo kūrėjai – dramaturgas Rimantas Ribačiauskas, režisierius Mantas Jančiauskas, kompozitoriai Jūra Elena Šedytė ir Andrius Šiurys.

Viso veiksmo metu dalyviai dėvi ausines ir klauso dabar Izraelyje gyvenančių ir Vilniaus getą prisimenančių žmonių istorijų nuotrupų. Nuoseklaus teksto ar rišlių ilgų istorijų nėra. Tai tarsi prisiminimų skeveldros, kurias apjungia muzika. Viskas surežisuota minučių tikslumu: užeini į seno namo laiptinę ir girdi ausyse žingsnių aidą, vaikų balsus. Dairaisi aplink – ar tai vyksta čia ir dabar, ar tik iliuzija, herojų prisiminimų aidas… Interviu daryti rusų ir anglų kalbomis, tačiau kiekvienam atėjusiajam duodami telefonai, kuriuose patogiai galima matyti vertimą į lietuvių kalbą.

Labai mėgstu tyrinėti Vilnių, todėl šio spektaklio atradimas man buvo tai, kad jis vyksta ne šiaip sau sukant ratus aplink senamiestį, o užeinant į kiemus, kiemelius, laiptines, rūsius. Net į vieną butą užeinama, kur garuoja arbata ir atėjusių laukia pyrago gabalėlis.

Prieš spektaklį ir po spektaklio vyksta trumpas pasidalijimas mintimis: iš pradžių papasakojama apie „Glaisto“ atsiradimo aplinkybes, o po visko – mielai atsakoma į iškilusius klausimus.

Spektaklio prodiuserė yra „Operomanija“, rodomas jis tik pavasarį ir rudenį. Linkiu „pagauti“ bilietą į „Glaistą“. Jis to vertas.

***

Premjera 2019-10-27

Išsamiai: www.operomanija.lt