• Apie
  • Kontaktai
  • Facebook

VAKAR BUVAU TEATRE

VAKAR BUVAU TEATRE

Tag Archives: Demokratija

KNYGOS TEATRAS. Pakalnučių metai

13 Antradienis Kov 2018

Posted by Donata in Spektakliai, Visi

≈ Parašykite komentarą

Žymos

Demokratija, ivanauskaitė, Knygos teatras, pakalnučių metai, spektaklis, zanussi

29136425_10214261166230683_7151472662143827968_nJeigu kovo 8-ąją nuspręstumėte švęsti teatre, tai „Pakalnučių metai“ tam – tinkamiausias pasirinkimas. Tiesa, visai gali būti, kad tokiu atveju jums teks trenktis į Šiaulius, Jonavą, Telšius ar Mažeikius, mat „Knygos teatras“ Vilniuje tikrai nedažnas svečias. Jis keliauja į įvairius Lietuvos miestus, miestelius, mokyklas ir bendruomenes, su savimi veždamasis savo spektaklius pagal lietuvių autorių kūrinius. 2012 metais įkurtas teatras garsėja teatralizuotais lietuvių literatūros autorių skaitymais, taip derindamas teatrą ir literatūrą.

Man pasisekė, kad šiais metais kovo 8-ąją spektaklį „Pakalnučių metai“ buvo galima pamatyti Nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje Vilniuje. Beje, pirmą kartą, turbūt, joje mačiau tiek vyrų – visgi buvo kovo 8-oji, ir vyrai džentelmenai atlydėjo savo moteris į teatrą.

„Pakalnučių metai“ sukurti pagal Lietuvos nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatės Jurgos Ivanauskaitės noveles. Spektaklyje – trys skirtingos novelės, trys istorijos ir trys aktoriai – Redita Dominaitytė, Aura Garmutė ir Vaidotas Žitkus. Režisierė – Virginija Kuklytė. Jurgos Ivanauskaitės debiutinį novelių rinkinį „Pakalnučių metai“ (1985 m.) skaičiau būdama studentė, todėl nesistebiu, kad žiūrėdama ir klausydama tai, kas vyksta scenoje, jaučiausi taip, lyg viską patirčiau pirmą kartą. Įtaigu, nuoširdu ir stilinga – taip trimis žodžiais nusakyčiau tas pusantros valandos, kurias praleidau su spektakliu.

Teatrams, kurie yra nevalstybiniai ir negauna finansavimo (na, gal kokią kruopelę nuo vieno ar kito projekto), tikrai be galo sunku. Mano akimis – neįsivaizduojamai. Todėl visi, kurie imasi misijos kurti ir išlaikyti nepriklausomą teatrą,  yra šiek tiek don kichotai.  Lenkiu galvą prieš juos visus.

Kai ėjau į spektaklį, prie Mažosios salės durų aplenkiau du angliškai kalbančius vyrus – pagyvenusį ir jauną,  su tulpių puokšte. Mintyse nusistebėjau, ką jie veiks lietuviškame spektaklyje, kuriame tiek daug teksto ir būtent jis „Knygos teatre“, kiek suprantu, svarbiausias…  Tik kitą rytą „Knygos teatro“ feisbuke pamačiau nuotrauką, kurioje kūrybinė grupė nusifotografavusi su šiais dviem vyrais. Nuotraukos prierašas skelbė: „Vakar mus aplankęs Krzysztof Zanussi turi tokį juoką, kad nusifotografavę su juo aktoriai tampa lemtingi sėkmei“.

***

„Knygos teatro“ namai feisbuke – ČIA. 

Dalintis:

  • Click to share on Facebook (Opens in new window) Dalintis Facebook

Mindaugas Nastaravičius. DEMOKRATIJA

06 Antradienis Gru 2016

Posted by Donata in Spektakliai, Visi

≈ Parašykite komentarą

Žymos

Demokratija, Gradauskas, Nacionalinis dramos teatras, Nastaravičius, teatras

Nacionaliniame dramos teatre Mažojoje salėje šis N-18 spektaklis rodomas nuo 2014 metų gegužės mėnesio. Taigi, po pusantrų metų rodymo jį pamačiau ir aš. Kai iki P.Ignatavičiaus režisuoto spektaklio likus pusdieniui sugalvojau, kad gal noriu į jį eiti ne viena ir ėmiau ieškoti antro bilieto į jį, pamačiau žodelį  „Išpirkta“. Tikrai neblogas ženklas. Ne kiekvienas spektaklis gali tuo pasigirti. Tačiau nemeluoju, salėje tikrai buvo nemažai vietų. O dar įdomiau, kad prieš mane sėdėjęs vyriškis iš spektaklio išėjo maždaug po 10 minučių nuo jo prasidėjimo. Nežinau, ar kokių skubių reikalų jam pasitaikė netikėtai, ar tiesiog sunervino keiksmažodžių lavina scenoje.

Manęs keiksmažodžiai neveikia. Nemažai jų girdėjau per savo gyvenimėlį. Scenoje – irgi. Tiesa, prieš spektaklį, kai atėjus į salę ieškojau vietos atsisėsti, sutrikau, ar atėjau ten, kur reikia. Scenoje nutriušusioje sofoje su senu radijo imtuvu sėdėjo aktorius Rimantas Bagdzevičius, grojo muzika. Sena viryklė, tušti stiklainiai, pabuvę baldai –užuomina, kad veiksmas vyks senoje apleistoje patalpoje (vėliau paaiškėjo – rūsyje). Paskutiniame mano matytame spektaklyje „Gyvūnas KUKŪ“ spektaklis prasidėjo analogiškai: senoje sofoje (gal toje pačioje?) gulėjo Marius Repšys su senu radijo imtuvu (gal tuo pačiu?) ir grojo muzika. Aplinka taip pat buvo apšnerkšta ir nevalyva. Todėl ir sunerimau – ar tikrai atėjau ten, kur dar nebuvau?..

Veiksmas vyksta daugiabučio rūsyje, kuriame susirinkę žmonės sprendžia labai elementarią problemą – kodėl name nuolat dingsta elektra? Kas čia kaltas – senos elektros sistemos „provodkės“ (iš dainos žodžių neišmesi, taip spektaklyje sakė elektrikas Algis – aktorius Algirdas Gradauskas), pelės, kurios graužia laidus, ar kaimynė GraŽYna, kuri sena ir apsikuitusi, ir gal dėl būtent dėl jos name veisiasi pelės? Marga kaimynų draugija nusprendžia įkurti namo bendriją ir spręsti graužikų bei kenkėjų problemas iš esmės. Spektaklis trunka dvi valandas, tiek laiko bendrija kuriama. Su daug aistrų, keiksmažodžių, keletu lenkiškų žodžių (lietuvių ir lenkų kaimynystės klausimas).

Juoko buvo daug. Beveik kaip „Domino“ teatre. Neinu į jį sąmoningai jau kokius 7 metus, bet žinau, kad į jį eina žmonės pasijuokti.

Didžiausią simpatiją šįkart pelnė Algirdas Gradauskas, kuris tiesiog mėgavosi savo vaidmeniu. Rimantė Valiukaitė, Algirdas Dainavičius – aktoriai, kuriems tokie tragikomiški vaidmenys tikrai ne naujiena. Mano gerbiamieji Tadas Gryn ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje nesužibėjo. Neįtikino nei Tado vaidinamas plevėsa Ignas (nors po jo frazės „Turiu svajonę permiegoti su brandžia moterimi“ salė tiesiog lūžo), nei pavėpusią biochemijos studentę Jolantą vaidinusi Toma.

Kaip sakoma teatro puslapyje esančioje spektaklio anotacijoje, tai spektaklis „apie kenkėjus ir naikintojus. Apie mus pačius“. Galbūt. Nesiginčysiu.

Manęs jis kažkaip asmeniškai nesujaudino. Nes kai išėjau iš teatro, pakeliui į troleibusų stotelę jau buvau pamiršusi beveik viską, ką sakė spektaklio metu. Retas atvejis, paprastai užstringa kokia mintis ar sentencija. Ai, prisiminiau, viena užsiliko ir man. Kai kaimynai susivienija eiti pas lenkę GraŽYną ir ją pagąsdinti, kažkuris pasiūlo:

-Nueikim ir pasakykim, kad Mickevičius mirė. Ot bus jai!..

***

Režisierius: Paulius IGNATAVIČIUS
Premjera: 2014 m.05.14
Daugiau apie spektaklį – čia.

 

 

 

Dalintis:

  • Click to share on Facebook (Opens in new window) Dalintis Facebook

https://www.facebook.com/vakarteatre

Blogą talpina WordPress.com.

  • Prenumeruoti Subscribed
    • VAKAR BUVAU TEATRE
    • Already have a WordPress.com account? Log in now.
    • VAKAR BUVAU TEATRE
    • Prenumeruoti Subscribed
    • Užsiregistruoti
    • Prisijungti
    • Pranešti apie pažeidimus
    • Toliau skaityti Skaityklėje
    • Valdyti prenumeratas
    • Suskleisti šį langelį
 

Loading Comments...