Tag Archives: dėdė Vania

Dėdė Vania Markučių dvare

30 Antradienis Geg 2023

Posted by in Spektakliai, Visi

≈ Parašykite komentarą

Žymos

, , , , ,

Nevaidinsiu protingos – terminą „imersinis teatras“ pirmą kartą išgirdau prieš kelerius metus, kai režisierius Tadas Montrimas ir Vilniaus senasis teatras pristatė premjerą „Dėdė Vania“, rodomą Vilniaus Markučių dvare. Praėjo kažkiek laiko, lyg per miglą pamenu, kad spektaklis tąkart sulaukė žiniasklaidos dėmesio ir viešai buvo minimas ne kartą. Gavo jis ir Auksinį scenos kryžių. Spektaklis vyksta lauke ir dvaro viduje, yra visiškai susiliejęs su aplinka, dėl to įspūdis stipresnis ir ryškesnis. Kadangi spektakliui reikia ypatingų sąlygų ir gero oro, jis rodomas tikrai nedažnai. Reikia pagaudyti bilietus.

Vos atėjus į spektaklį žiūrovai suskirstomi į keturias grupes. Kiekvienoje buvo maždaug 20 žmonių. Grupelės turi vedlius, kurie žiūrovams išdalija kaukes, liepia jas dėvėti viso spektaklio metu ir pasakoja instrukciją, kaip kas vyks. Kaip ir Čechovo pjesėje, spektaklyje yra keturi veiksmai: vaidinama, pavyzdžiui, kambaryje, tada vedlys paskambina varpeliu ir grupė pereina į kitą vietą, kur vaidinama kita scena. Ir taip toliau. Visos keturios žiūrovų grupės pamato visas scenas, tiesiog kažkas mato tam tikrą sceną pirmą, o kažkam ji bus paskutinė.

Važiuodama į spektaklį autobuse buvau atsivertusi http://www.dramustalcius.lt ir dar kartą akimis permečiau „Dėdę Vanią“, todėl spektaklio metu aktoriams prasižiojus, jau žinojau, kaip baigsis sakinys, dialogas, scena.

Vaidinimas trunka apie pusantros valandos ir baigiasi įspūdinga scena, kurioje profesorius su žmona išvažiuoja iš kaimo atgal į miestą. Tai, kas vyko tą vakarą, man pasirodė labai įtaigu. Markučių peizažai ir paukščių čiulbėjimas suteikia spektakliui, kurio veiksmas vyksta sename dvare kaime, savotišką 4D įspūdį. Kūrėjams nereikėjo rūpintis scenografija – Markučių dvaro atmosfera ją sukūrė savaime. Prie aplinkos derantys aktorių kostiumai, šimtamečiai arbatos servizai, iš kurių gerta arbata – visa tai įspūdį tik stiprino. Spektaklio įvietinimas ir režisieriaus sugebėjimas tiksliai sustyguoti visas scenas, apskaičiuoti dialogus ir monologus, kad visos grupės tarpusavyje keistųsi sklandžiai, verti didžiausių aplodismentų.

Spektaklis vyksta rusų kalba, taigi, jį pamatyti gali ribotas kiekis žmonių. Tai arba vyresnio amžiaus žiūrovai, arba rusakalbiai vilniečiai. Su drauge aptarėme, kad būtų fantastiška sulaukti spektaklio adaptacijos lietuvių kalba. Dabar, kai teatras turi pavadinimą Vilniaus senasis teatras, o ne Rusų dramos, ko gero visai įmanomas noras. Taip viliuosi.

***

Režisierius Tadas Montrimas

Premjera 2019 06 20

Išsamiau apie spektaklį „Dėdė Vania“

Dėdė Vania

16 Sekmadienis Sau 2022

Posted by in Spektakliai, Visi

≈ Parašykite komentarą

Žymos

, , , , , ,

Jei būčiau astrologė iš gyvenimo būdo laidos, tai pasakyčiau, kad mėnulis, žvaigždės ir planetos 2022-aisiais sukrito taip, kad Valstybinio Vilniaus Mažojo teatro spektaklis „Dėdė Vania“ (režisierius Tomi Janežič iš Slovėnijos) Auksinių scenos kryžių apdovanojimuose šiemet sulauks daugiausiai įvertinimų. Bus nominuotas ne vienoje kategorijoje, ne vieną ir laimės. Tarp lipsiančiųjų į sceną turėtų būti gydytojo Astrovo vaidmenį šiame spektaklyje pagal Antono Čechovo pjesę suvaidinęs Martynas Nedzinskas ir scenografas iš Slovėnijos Branko Hojnik. Labai tikiu, kad įvertinta bus ir Sonios vaidmenį atlikusi aktorė Ilona Kvietkutė, be galo talentinga, darbšti ir daugybę įsimintinų vaidmenų Mažajame teatre suvaidinusi aktorė.

Bet aš nesu astrologė, tai toliau nebursiu, o tik papasakosiu įspūdžius iš apsilankymo spektaklyje vakar.

Skandalingoji spektaklio premjera įvyko 2021 metų vasarą. Tądien spektaklis turėjo būti vaidinamas pirmą kartą ir iki jo likus suskaičiuotoms valandoms režisierius nušalino dėdę Vanią turėjusį vaidinti aktorių Arūną Sakalauską. Paaiškinimas buvo tas, kad pandemijos metu vyko mažai repeticijų ir aktoriaus vaidyba režisieriaus neįtikina. Slovėnas režisierius tą vakarą pats lipo į sceną su scenarijumi rankose ir angliškai bandė paaiškinti, ką ir kaip čia dabar vaidinti turėjo dėdė Vania. Kilus šurmuliui, kaip čia dabar taip, teatras priėmė sprendimą premjerą atidėti iki rudens ir per tą laiką išsiaiškinti su režisieriumi. Po kurio laiko spektaklis vėl išvydo dienos šviesą – dėdę Vanią visgi vaidino Arūnas Sakalauskas. Profesorių Serebriakovą vaidino Arvydas Dapšys, jo jaunąją žmoną – Indrė Patkauskaitė.

Šią pjesę Antonas Čechovas parašė 1897 metais. Jei eisit į spektaklį, rekomenduoju perskaityti Motiejaus Miškinio vertimą, kurį rasite pjesių saugykloje Dramų stalčius. Pjesė trumputė ir ją perskaityti užteks geros valandos. O štai spektaklis su dviem pertraukomis trunka 4 val. 30 minučių.

Spektaklis „Dėdė Vania“ turi viską, ko reikia geram teatro hitui: nepasenusią tematiką (visi nelaimingi / nėra gyvenimo prasmės / senatvė ir nereikalingumo jausmas / žmogiškų santykių trūkumas / nėra noro keisti/s / alkoholis „gelbėtojas“ / ji nemyli jo, o jis myli ją/ ji įsimyli jį, jis gal irgi, bet meilė neteisėta ir t.t., puikių aktorių komandą, įdomią scenografiją ir kostiumus, gyvą muziką, nulaužtą ketvirtą teatro sieną (kai aktoriai kreipiasi į žiūrovus, įterpia pjesėje nesančių frazių). Visgi kartais aplankydavo jausmas, kad paskiros scenos puikios, bet kai kur režisieriui pritrūko klijų joms suklijuoti.

Mažiausiai į akis spektaklyje krito herojus, kurio vardu ir pavadinta pjesė. Nors jis ir prisistatė esąs keistuolis, neformatas, neišsipildęs Dostojevskis ar Bodleras, jo nykumas ir beveidiškumas buvo akivaizdus. Nežinau, ar čia buvo to-bu-las personažo išpildymas ar tiesiog aktoriui „ne ta diena ir ne tas vaidmuo“.

P.S. Laukiu „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų nekantriai. Pasitikrinsiu, ar turiu kokį astrologinį geną. Kad teatrinį turiu, tai faktas – vakar nusipirkau bilietą į dar vieną spektaklį. Susirašysim po savaitės. Iki!

***

Anton Čechov „Dėdė Vania“

Režisierius ir adaptacijos autorius – Tomi Janežič (Slovėnija)

Premjera 2021. 07.15

Daugiau: www.vmt.lt