Režisieriaus Dariaus Gumausko spektaklis „Mongolija“ rodomas OKT teatre Ašmenos gatvėje. Suspausta erdvė ir nedaug žiūrovų man čia visada sukelia teatrinių namų jausmą. Atrodo, nusiausi batus, įsispirsi į šlepetes ir su arbatos puodeliu įsitaisęs žiūrėsi spektaklį. Vaidinamą vos per dvi ištiestas rankas nuo tavęs.

Spektaklis „Mongolija“ pirmą kartą parodytas 2019 metų gruodį. Pamenu, kaip premjerą lydėjo interviu su žinomu aktoriumi Dariumi Gumausku, nusprendusiu išbandyti režisieriaus kėdę. Jau tada skaitant suvirpėjo svarbiausias kūno raumuo – režisierius pasakojo, kad spektaklį apie Dauno sindromą jį sukurti įkvėpė asmeninė patirtis – dukrytė Anita. Daviau sau žodį pasibaigus karantinams būtinai pamatyti „Mongoliją“. Darius Gumauskas ne tik režisuoja, bet ir vaidina spektaklyje. Jo partneris scenoje Andrius Alešiūnas turi brolį su Dauno sindromu, apie kurį ir pasakoja scenoje. Taigi, abu „Mongolijos“ kūrėjai kaip niekas kitas žino, kokie stereotipai lydi šį genetinį sutrikimą, kaip žmones su Dauno sindromu sutinka aplinkiniai, ką jaučia artimieji ir pan.

Spektaklio trukmė – 1 val. 40 min. be pertraukos. Didžiausia „Mongolijos“ staigmena tapo spektaklio pabaigoje į sceną pakviestas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, gydytojas genetikas, profesorius dr. Algirdas Utkus. Jis trumpai ir suprantamai paaiškino, kaip atsiranda šis genetinis sutrikimas, atsakė į Dariaus klausimus, ar galima „užsikrėsti“ nuo žmonių su Dauno sindromu, ar Dauno sindromą turi gyvūnai ir t.t.

Kadangi vienu gyvenimo etapu dirbau darbe, kur reikėjo domėtis šeimos ir vaikų sveikata bei raida, apie Dauno sindromą žinau daug. Tikrai daugiau nei statistinis lietuvis. Žiūrėdama spektaklį nesužinojau sau kažko itin naujo, bet labai džiaugiuosi, kad tokių socialinių temų nesibaido šiuolaikinis teatras. Tikiu, kad teatro kalba yra paveiki ir spektaklyje dalyvavę jaunuoliai (įtartinai daug buvo jaunų žiūrovų, man rodos, kad kažkokia klasė atėjo/buvo atvesta) po šio spektaklio daugiau žinos apie šią genetinę trisomiją ir nesisvaidys užgauliais žodžiais ten, kur nedera.

„Aš ne Daunas, aš – žmogus“, – šios labai senos socialinės reklamos žodžiai gali būti puikiausias spektaklio leitmotyvas.

„Pasak menininkų, valstybinė integracija vis dar yra formali. Tikroji integracija prasideda nuo mūsų – sveikųjų gebėjimo bendrauti ir priimti neįgaliuosius kaip įprastą visuomenės dalį“, – rašoma oficialiame spektaklio anonse. Cituoju, nes geriau nepasakysiu. Labai pritariu. Ir sakau ačiū už spektaklį.

***

„Mongolija“

Režsierius Darius Gumauskas

http://www.okt.lt

Premjera 2019-12-05