Jaunimo teatro spektaklis „Bėgūnė“ (režisierius Jonas Kuprevičius) sukurtas pagal lenkų rašytojos, 2018-ųjų metų Nobelio literatūros premijos laureatės, Olgos Tokarczuk knygą „Bėgūnai“. Lietuviškai išleista 2019 metais. Panašiai tokiu metu ją ir skaičiau. Pamenu, kad buvo nelengvai skaitoma, sudaryta iš pabirų atskirų vaizdų, tačiau turinti vienijantį motyvą – pabėgimo, išėjimo, išnykimo. Įsiminė knygos kalba – nepaviršutiniška, intelektuali. Vėliau bandžiau skaityti kitas Tokarczuk knygas, bet jau nesėkmingai. Kažko neįveikiau ir grąžinau nebaigtą skaityti į biblioteką, kažką įveikiau, bet dabar net knygos pavadinimo nepasakyčiau.

Monospektaklis „Bėgūnė“ su aktore Aldona Vilutyte Jaunimo teatre pastatytas 2024 metais. Kelis kartus anksčiau taikiausi nueiti į jį, bet vis nerasdavau bilietų. Nekeista – spektaklis rodomas mažutėje teatro salėje „99″. Šįkart pavyko nusipirkti bilietą į 16 val. rodymą. Tą dieną buvo numatyti du spektakliai – 16 ir 18.30 val. Spektaklio trukmė – 1 valanda.

Kelis kartus esu buvusi A.Vilutytės viešojo kalbėjimo mokymuose, todėl žiūrėdama spektaklį jaučiausi, lyg dalyvaudama dar vienoje jos paskaitoje. Labai gražus balso tembras, taisyklingas kirčiavimas ir tartis. Loginės pauzės sakinio vidury ar pabaigoje – šia prasme viskas buvo tobula. Ir pati spektaklio herojė man pasirodė tokia be trūkumų, kažkokia tobula ir… be spalvų. Nors aktorė (=veikėja) akcentavo, kad jai svarbiausia gyvenime yra judėjimas, bėgimas, ėjimas ir jokiu būdu ne stovėjimas ar įsižeminimas, patikėti tuo nepavyko. Aktorės išorinis ramumas, patikimumas nederėjo su tuo, kas buvo norima pasakyti.

Vienu metu spektaklyje užsimerkiau ir pabandžiau įsivaizduoti, koks iš tiesų aktorės tipažas tiktų „Bėgūnės“ vaidmeniui. Mintyse įsivaizdavau labiau nerimastingą, nervingą, netobulą aktorę. Tegul ne taip gražiai artikuliuojančią, bet tokią, kurią matant scenoje patikėčiau, kad jai norisi bėgti, o ne sėdėti patogiame krėsle.

Monospektakliui iš knygos buvo pasirinktos nuasmenintos, apibendrinančios vietos. Konkrečių detalių ir aplinkybių įvardijimo man pritrūko. Nes dabar mačiau (labiau girdėjau) tiesiog dailų valandos monologą, o įdomiausios vietos buvo ekrane rodyti vaizdo įrašai.

Nieko negalėjau su savimi padaryti, kad spektakliui dar neįpusėjus ėmiau laukti, kada jis baigsis ir mintyse strategavau, kur arčiausiai teatro yra viena tinklinė kosmetikos parduotuvė. Sinoptikai sako, kad pašals iki -30. Reikia apsauginiu veido kremu nuo šalčio pasirūpint.

Ai, dar toks įdomesnis momentas: išeidama ant teatro sienos pamačiau reklamą – vasario pabaigoje Jaunimo teatre nusimato premjera pagal Aristofano komedijas, režisierius – Jonas Allunan. Mhh, galvoju, negirdėtas, pavardė gal kokį suomį, švedą primena. Grįžusi namo „guglinu“ ir randu info, kad Jonas Allunan Jaunimo teatre 2024 m. pastatė „Bėgūnę“ Bet aš gi šiandien mačiau „Bėgūnę“ ir aiškiai žinau, kad jos režisierius yra Jonas Kuprevičius. Detektyvas, kurį greitai išrišti padėjo Vakar buvau teatre feisbuko paskyros žmonės – ČIA.

***

„Bėgūnė“, rež. Jonas Kuprevičius

premjera: 2024-04-19

Išsamiau: www.jaunimoteatras.lt