Dvi savaites neradau laiko brūkštelėti atsiliepimo apie Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pamatytą Lauryno Adomaičio „Fermentaciją“, kurią režisavo Antanas Obcarskas. Didžiojoje teatro salėje parodyta premjera buvo paskutinioji šių metų teatro sezone. Pirkau bilietą į premjerą iš anksto, nes viliojo pavardės aktorių sąraše – Vaiva Mainelytė, Vytautas Anužis, Giedrius Savickas, Martynas Nedzinskas ir kiti.

Jau artėjant premjeros dienai pasirodę spektaklio anonsai, interviu ir pranešimai spaudai mane nuteikė nekaip. Perskaičiusi juos supratau, kad pasakoti apie būsimą premjerą teatras nelabai turi ką. Na, taip, kažkokios bakterijos, kažkokia fermentacija, vienaląsčiai, daugialąsčiai, bakterijų sukilimas… Atrodė, kad skaitau apie miestelio X teatro būrelio, o ne „svarbiausiojo“ Lietuvos teatro premjerą. Ir kur, kur – Didžiojoje salėje!

Vieta pirmoje salės eilėje pačiame šone nebuvo geras variantas. Mačiau viską iš arti, uodžiau fermentuotų daržovių ir gėrimų kvapus, bet scenos gilumoje rodomos projekcijos beveik nemačiau. Tačiau bent jau girdėjau dialogus ir monologus, nes feisbuke paskui paskaičiau atsiliepimų, kad salės viduryje ir toliau sėdintieji rišlių aktorių kalbų negirdėjo.

Spektaklis turi dvi pertraukas ir trunka keturias valandas. Gerokai per daug. Nes veiksmas spektaklyje per tas keturias valandas pasistūmėja ne per labiausiai. Premjera buvo pristatoma kaip absurdo komedija, bet juoktis progų turėjau gal kokią vieną per tas keturias valandas. Vienu sakiniu apibendrinus tai, ką mačiau, pasakyčiau kažkaip taip: labai geri aktoriai vaidino neaišku ką. Bet geri aktoriai tuo ir skiriasi nuo neaišku kokių, kad gerai suvaidinti gali ir skaitydami telefonų knygą.

Labiausiai man pasisekė, kad šalia sėdėjo be galo plepios dvi jaunosios teatralės, kurios prieš užtemstant šviesoms aktyviai aptarinėjo ir pamatytus spektaklius, ir aktorių asmeninius gyvenimus. Viena jų neseniai buvo „Išvaryme“ ir dalijosi aktualijomis, kaip vienas to spektaklio aktorius žiniasklaidos poruojamas su X influencere. Taip pat ji sakė, kad į Mažąjį teatrą kojos nekelia ir nekels, nes labai nemėgsta dviejų aktorių. Išgirdusi pasiūlymą pamatyti spektaklį „Teiresijo krūtis“, kaimynė iš kairės sakė, kad pagalvos, nors jai ir nepatinka aktorė, kuri, pasak jos, „dabar vaidina beveik visur“. Be dėmesio neliko ir „Fermentacija“. Spektaklis merginai pasirodė panašus Venecijos bienalėje rodytą Roberto Narkaus instaliaciją „Gut Feeling“. Atskiro dialogo nusipelnė pagrindinis spektaklio aktorius Giedrius Savickas. Cituoju iš atminties.

„Na, jis tikrai visos Lietuvos Giedriukas. Pasakytum Giedrius, tai niekas nežinotų, apie ką čia. O Giedriukas – aišku. Ar tu pažįsti nors vieną žmogų Lietuvoj, kuriam nepatiktų Giedriukas?“

Tai tiek trumpai apie „Fermentaciją“. Atsiprašau, jei nuvyliau. Koks spektaklis, toks ir įspūdis.

***

Režisierius Antanas Obcarskas.

Premjera 2025 -04-10

Išsamiau apie spektaklį – ČIA.