Pavadinimas spektakliui yra svarbus. Aš taip manau. Nes Jaunimo teatre rodomame režisierės Eglės Švedkauskaitės spektaklyje pagal Ričardo Gavelio (1950-2002) knygą „Jauno žmogaus memuarai“ dauguma žiūrovų buvo jauni. Tokie, kurie nebuvo gimę, kai 1989 metais Ričardas Gavelis publikavo tokio pat pavadinimo savo 14 laiškų romaną. Aišku, galima manyti, kad lietuvių kalbos pamokų programoje yra šis kūrinys, todėl jaunimas atėjo jo pamatyti (vietoj skaityti), bet visai tikiu, kad ir pavadinimas vilioja renkantis, kur eiti.

Adaptuoti spektaklį scenai padėjo dramaturgas Mindaugas Nastaravičius. Ir šis duetas – režisierės ir dramaturgo – buvo pastebėtas 2022 metų Auksinių scenos kryžių apdovanojimuose. Mindaugas Nastaravičius apdovanotas už geriausią metų dramaturgiją, o Eglė Švedkauskaitė gavo geriausios metų režisierės titulą.

Ričardas Gavelis, be jokių abejonių, buvo vienas geriausių savo laikmečio metraštininkų. Vilniaus metraštininkų. „Jauno žmogaus memuaruose“ tai akivaizdu – čia ir sovietinės nomenklatūros grimasos, ir jauno žmogaus ieškojimai, ir nuslėptas pontoninio tilto per Nerį griuvimas, ir nusivylimas sistema, meile, Kašpirovskio fenomenas, FiDi šventė, kiti dalykai, kurie šiandien gyvi dar neišmirusios kartos atsiminimuose. Tačiau visa tai spektaklyje tarsi interjero detalės, o jo centre – fizikas Leonas Ciparis ir jo asmeninė drama.

Spektaklio sėkmės didelį pyrago gabalą čia atsiriekia aktorių trupė – visi iki vieno susigroję (tikrąja žodžio prasme, jie spektaklyje groja) ir puikiai išpildę savo vaidmenis. Viktorija Kuodytė, Vytautas Anužis, Sergejus Ivanovas, Giedrė Giedraitytė, Vainius Sodeika, Dovilė Šilkaitytė, Matas Dirginčius ir kiti. Kokie talentingi žmonės, sugebantys scenoje ne tik profesionaliai vaidinti skirtingus personažus, bet ir dainuoti ar groti. Gyva muzika labai padeda spektakliui, be jos jis būtų pilkas ir niūrus.

Įdomus ir Alekso Kazanavičiaus suvaidintas ekstrasensas, kuris uždega salėje šviesas ir sceną kviečia žiūrovus. Toks netikėtas ėjimas, pažadinęs miegančius (jei tokių buvo) žiūrovus. Gal tik per ilgas, būtų užtekę perpus trumpesnio interaktyvaus intarpo.

Kalbant apie laiką, teatro svetainėje spektaklio trukmė buvo nurodyta 3 valandos 15 minučių, tačiau jis baigėsi lygiai po trijų valandų. Buvo viena pertrauka. Spektaklis man neprailgo, o jo pašalinis poveikis yra tas, kad užsisakiau bibliotekoje šią Gavelio knygą. Rytoj pasiimsiu ir, tikiuosi, pratęsiu spektaklio padovanotą malonumą.

Kam rekomenduoju? Besiilgintiems įprastų formų teatro; vyresniems kaip 40 metų; R. Gavelio knygų fanams; besidomintiems sovietinių laikų istorija; nemėgstantiems saldumo teatre; fizikams.

Kam nerekomenduoju? Galvojantiems, kad teatras turi linksminti; nenusiteikusiems 3 valandas sėdėti; turintiems alergiją žodžiams „komjaunuolis“, „Leninas“ ir pan.; zanūdoms, kuriems viskas blogai.

***

Premjera: 2022-05-14

Išsamiau: www.jaunimoteatras.lt