Grįžusi iš spektaklio neturėjau laiko parašyti pirmą įspūdį. Praėjo diena, antra, praėjo savaitė, jau ir užmiršau, kad esu sau skolinga įrašą. Šiandien pagaliau susikaupiau, prisėdau prie kompiuterio, bet staiga mintys tik tipu tapu ir išėjo iš galvos. Tai kur aš ten buvau ir ką mačiau? Taip, buvau Nacionalinio dramos teatro spektaklyje „Sirenų tyla“, kurio režisierė Laura Kutkaitė. Dramaturgija – Teklė Kavtaradzė ir Laura Kutkaitė kartu su aktorėmis. Taip, jame vaidino puikios aktorės – Rimantė Valiukaitė, Toma Vaškevičiūtė, Aistė Zabotkaitė, Gerda Čiuraitė ir Jūratė Vilūnaitė. Spektaklis buvo rodomas Mažojoje salėje ir be pertraukos truko 1,45 val. Bet tai, ko gero, ir viskas, ką pamenu iš to vakaro. Dialogai per šias kelias savaites man išbluko, pagrindinės minties neatgaminu…

Kiek pamenu, spektaklis toks dvilypis: aktorės vaidina save (Aistę, Rimantę, Tomą…), pasakodamos istorijas iš nematomo teatro gyvenimo (girtas režisierius repeticijose, mobingas, seksualinis priekabiavimas ir pan.), o kitą laiką jos vaidina kažkokias neaiškias būtybes, kurios neaišku ką daro. Iš pavadinimo sprendžiant, matyt, tai sirenos. Bet kodėl jos ten, neklauskit, nepasakysiu.

Neatmetu galimybės, kad šalia sėdėjusiai žiūrovei spektaklis paliko gilesnį įspūdį negu man. Viskas suprantama. Spektaklis, kaip ir suknelė ar batai, gali būti per dideli, per maži arba tiesiog „ne to stiliaus“.

Pabaigoje rašau didžiulį komplimentą spektaklio kūrėjoms už tai, kad „Sirenų tyla“ nepataikauja žiūrovui ir nesistengia jam bet kokia kaina įtikti.

***

Sirenų tyla, rež. Laura Kutkaitė

Premjera – 2022.06.15

Išsamiau: www.teatras.lt