Žymos

, , , , , ,

Kad ir kaip mėgstu teatrą, šį rudenį nepuolu pirkti bilietų į visas premjeras iš eilės. Kaukių dėvėjimas teatre, baimė pasigauti koronavirusą neretai nulemia, kad šį sezoną į teatrą neinu dažnai. Tačiau būna ir išimčių – štai lenkų režisieriaus Krystiano Lupos statomą spektaklį „Austerlicas“ pagal W.G. Sebaldo knygą labai (na, labai, labai) norėjau pamatyti, tad nusprendžiau eiti į premjerą gyvai.

Nesidomėjau spektaklio trukme iš anksto, tad man buvo staigmena, kad jis išties netrumpas – 5 val. 30 min. Laimė, vėdinimas Jaunimo teatro salėje veikė puikiai, tad kaukės dėvėjimas nesudarė jokių nepatogumų, o mes, žiūrovai, sėdėjom kas antroje kėdėje.

Krystianas Lupa sužavėjo prieš kelerius metus Nacionaliniame Dramos teatre pastatęs „Didvyrių aikštę“. Tas neskubrus ir gilus spektaklis man paliko kuo geriausius atsiminimus. Naujajame darbe išties jaučiau tą patį režisieriaus braižą. Tyliai, ramiai, be šokiruojančių detalių, keiksmažodžių ar neoninių šviesų režisierius sukuria tokią įtampą scenoje, kad, rodos, gali ją peiliu pjaustyti.

Pagrindiniu smuiku spektaklyje grojo dviese – Valentinas Masalskis, vaidinęs autorių, bei Austerlicas – Sergejus Ivanovas. Pastarasis vaidmuo man pasirodė silpnesnioji grandis. Austerlicas per visas penkias valandas buvo pernelyg statiškas ir vienodas. Keičiasi santvarkos, keičiasi jo vardas, tapatybė, patirtis, o jis visada toks pats. (Iš viso romano laikas apima šešis dešimtmečius nuo 1939-ųjų iki XX amžiaus pabaigos).

Austerlico istorija negali palikti abejingų – abu tėvai patenka į holokausto girnas, o jis vadinamuoju Vaikų traukiniu išgabenamas į Didžiąją Britaniją, kur užauginamas globėjų šeimoje. Tik vėliau iš atminties išnyra praeities trupiniai ir Austerlicas leidžiasi ieškoti prarasto savęs.

Tam tikros scenos pasirodė pernelyg ištęstos, o kai kurios – ir visai nereikalingos (klaidžiojantis vaikas, kurį vaidino Girius Liuga). Ir, panašiai kaip „Didvyrių aikštėje“, veiksmas pagreitį įgauna labai iš lėto. Bet neapsigaukit ir neskubėkite per pertrauką eiti namo – kiti spektaklio veiksmai bus visai nepanašūs į pirmą.

Po „Austerlico” 2001-aisiais rašytojas buvo nominuotas Nobelio literatūros premijai. Deja, tais pačiais metais mirė. Lietuviškai „Austerlicas“ dar neišleistas. Bet planuojamas. Laukiu!

**

Režisierius: Krystian Lupa

Premjera: 2020. 09. 23

Daugiau apie spektaklį: Valstybinis Jaunimo teatras