Žymos

, , , , , , ,

Arthur Miller pjesę režisavęs Kirilas Glušajevas buvo numatęs, kad spektaklyje apie pagyvenusių žmonių santykius vaidins aktoriai Gediminas Girdvainis ir Eglė Gabrėnaitė. Labai laukiau šios premjeros, kartas nuo karto refrešindavau Mažojo teatro puslapį, ieškodama, ar jau? Tai kada spektaklis? Tačiau 2018-2019 metų teatrų sezonas pasibaigė ir premjeros nesulaukiau. Tik 2019 metams įpusėjus vėl pamačiau informaciją apie būsimą spektaklį – šįkart afišoje šalia Gedimino Girdvainio pamačiau Gintarę Latvėnaitę. Interviu apie būsimą spektaklį režisierius sakė, kad visko būna kūrybinio proceso eigoje, o tai, kad pagyvenusią moterį vaidins nepagyvenusi aktorė, nieko nereiškia. Esą panašūs santykiai ir dialogai gali klostytis tarp įvairaus amžiaus žmonių.

Spektaklį mačiau pačią pirmąją jo rodymo dieną. Premjerinė diena turi minusų, įsitikinu jau kelintą kartą. Ne dėl to, kad aktoriai dar būna nesusigroję, o todėl, kad į premjerą ateina daug kūrėjų draugų ar spektaklio rėmėjų, kurie nėra dažni teatrų lankytojai. Būtent šalia vieno tokio ir lėmė likimas man atsisėsti. Nors spektaklis yra vienos dalies ir trunka tikrai neilgai, mano kaimynas leido visus įmanomus garsus, kokius tik gali skleisti nuobodžiaujantis žmogus. Tai rangėsi kėdėje, tai krenkštė, tai visaip kitaip kūno kalba bandė pasakyti savo palydovei: „Kokio velnio čia mane atsivedei? Galėjom namie Kakadu su taure vyno pažiūrėti“. Prisipažinsiu, tokia kaimynystė nervino nejuokais, kartais net pamesdavau scenoje vykusį veiksmą ir tekstą.

Veiksmas vyksta sunkiai vaikščiojančio Leo namuose (nuostabi Marijaus Jacovskio scenografija!). Jį aplanko sena pažįstama Leonora. O gal ir neaplanko. Gal jis tiesiog prisimena viena dialogų su ja. Arba įsivaizduoja jį. Spektaklyje našlė Leonora ir jos velionio vyro draugas Leo kalbasi apie praeitį ir dabartį. „Aš nieko neatsimenu“ – tai trumpas vieno vakaro susitikimas. Regis, nieko reikšminga neįvyksta, tačiau buities detalės ir kasdieniški pokalbiai slepia praėjusio gyvenimo ilgesį, pasimetimą ir pastangas susikurti viltį. Šis spektaklis – tai subtili, dramatiška ir sykiu komiška žmonių santykių ir neišsipildžiusių jausmų studija.

Spektaklis patiks tiems, kurie nemėgsta teatre daug efektų, neoninių šviesų, hiphopo muzikos ir keiksmažodžių. Klasikinis, kamerinis pastatymas ir švelniai graudūs dialogai privers susimąstyti visus, kam artimos žmogaus santykių ir brandos temos. Viename interviu paklaustas, kam skirtas naujasis spektaklis, režisierius sakė, kad jis, ko gero, labiau patiks ir įtiks vyresniesiems. Greičiausiai jis teisus.

***

Režisierius – Kirilas Glušajevas

Pjesės autorius – Arthur Miller

Premjera – 2019 m. rugsėjo 20 d.