Ačiū Kupreliui, kad suteikė galimybę pirmą kartą apsilankyti Nacionalinio dramos teatro Studijoje. Trečiame aukšte įsikūrusi salytė nedidelė, tačiau man pasirodė gana jauki. Jaukesnė už Mažąją salę, kurioje, kad ir kiek besilankyčiau, visada jaučiuosi kažkokia svetima.
Spektaklio premjera įvyko prieš pusmetį. Arūnas Vozbutas parašė inscenizaciją Igno Šeiniaus “Kupreliui“ ir pats suvaidino pagrindinį vaidmenį spektaklyje. Be jo spektaklyje vaidina aktorė Jurga Kalvaitytė. Jos Gundė, Kunigunda, spektaklyje pasirodo vos kelis kartus, tačiau jų pakanka, kad suprastum, jog jos personažas nėra toks lėkštas, kaip gali pasirodyti skaitant kūrinį. Ir gailėti reikia ne tik Kuprelio, bet ir jos. Gal net labiau jos.
Siužeto nepasakosiu, nes visi jį žinom (o jei nežinom, galim tuoj sužinoti – gerb. Googlė per sekundę gali pasiūlyti šią pjesę paskaityti online). Gyvenimo saulėlydyje malūnininkas Olesis/Kuprelis/Aleksandras prisimena prabėgusį gyvenimą: vaikystę, jaunystę, perskaitytas knygas, meilę Gundei, vargonininko darbą, savo tautinį brendimą. Šiltas spektaklis su šiltais aktoriais apie tai, kas mus gyvenime šildo. Labai rekomenduoju jaunimui, kūrinį pagal mokyklos programą nagrinėjantiems vyresnio amžiaus moksleiviams, o ir visiems nacionalinės dramaturgijos gerbėjams. Spektaklis trunka valandą. Maždaug valandą grįžusi namo vakar skaičiau “Kuprelį“ iš naujo. Ačiū už tai spektaklio kūrėjams.
***
VAKAR BUVAU TEATRE 