Vienintelis profesionalus improvizacijos teatras KITAS KAMPAS į savo pasirodymus it medus širšes traukia jaunus žmones. Na, tokius, kokių Nacionaliniame dramos ar Jaunimo teatre būna mažuma. Rankytėmis susikibę ir meiliai besiglaustantys jie ateina į Valstybinio Mažojo teatro salę, kurioje ir vyksta KITO KAMPO pasirodymai. Vakar jame buvau ir aš. Paprastai KITAS KAMPAS per vieną vakarą rengia du pasirodymus. Aš buvau antrajame, kuris prasideda 20.30 val. Kai pasirodymo pradžioje visi žiūrovai darė tradicinį apšilimą ir vakaro vedėjas Kirilas Glušajevas paklausė, kas į KITĄ KAMPĄ atėjo pirmą kartą, rankų pakilo labai nedaug. Gal koks dešimtadalis salės. Kai paklausė, kas atėjo antrą, trečią ar dešimtą kartą, rankų pakilo jūra. Tarp jų buvo ir manoji, bandžiau skaičiuoti, bet tiksliai neatseku, buvau penktą, ar šeštą kartą. Tai nelabai ir svarbu, nes aktoriai nemeluoja- kiekvienas pasirodymas yra vis kitoks, nesikartojantis, nes juk tai improvizacija. Gal tik tas apšilimas spektaklių pradžioje jau pabodęs – kas kartą vis tas pats – paliesk kaimynui iš dešinės nosį, pamasažuok kaimynui iš kairės nugarą.

Šįkart laukė staigmena – prie seniai KITAME KAMPE vaidinančių aktorių buvo prisijungę 4 nauji. Šviežias kraujas, taip sakoma. Iš senbuvių buvo trys – Audrius Bružas, Martynas Nedzinskas ir Kirilas Glušajevas. Na, dar Aistė Lasytė, nežinau, ar galima ją jau senbuve vadinti. Ir jau ne pirmą sezoną su jais dirbantis muzikantas Dmitri Golovanov. Beje, pastarasis net puslapį Vikipedijoje turi, ne veltui vakar pasirodymo metu buvo pristatytas kaip geriausias „Karoliniškių ir viso pasaulio“ džiazo muzikantas.

Kai kurios užduotys buvo jau matytos: nuotraukų albumas, aktorių kastingas, serenada iš salės atėjusiai merginai. Tačiau jų turinys kaskart vis kitoks, nes mizanscenai veiksmo vietą, veikėjų profesijas ir pan., pasiūlo sėdintys salėje žiūrovai.

Kaip viskas maždaug atrodo? Perpasakosiu vieną užduotį: aktorė Aistė išprašoma iš salės. Trims aktoriams, kurie lieka scenoje, žiūrovai turi sugalvoti, kas jie bus. Vakar žiūrovai nusprendė, kad vienas iš aktorių bus dalgis, kitas- hipopotamas, trečias – Monika Šalčiūtė. Įėjusi Aistė nežino, su kuo bendrauja, tačiau gali užduoti visiems klausimus ir spėti, kokie personažai jie yra. Šįkart Aistei sekėsi nelabai kaip, nes dalgį ji pavadino švilpyne (šis vis švilpčiojo), hipopotamą – delfinu, o Moniką Šalčiūtę įkūnijęs aktorius jai pasirodė panašiausias į Egidijų Dragūną.

Vakarykštis pasirodymas man nebuvo kažkuo išskirtinis. Atvirkščiai, prisiminusi, kad ankstesniuose juokdavausi taip, kad net kepenis skaudėti imdavo, vakar juokiausi tikrai nedaug. 2016 metų pavasarį KITAS KAMPAS rengė 7 valandų improvizacijų maratoną, kuriame irgi buvau. Ko gero, to pasirodymo „perspjauti“ jiems nepavyks niekada. Nebent surengtų 8 valandų maratoną, kas papildžius trupę jaunais aktoriais, tikrai įmanoma.

***

KITAS KAMPAS internete gyvena ČIA